Pisanio vilos labirintas

Šis labirintas laikomas pasaulyje vienu sudėtingiausių. Jo lankytojai gali klaidžioti ištisas valandas, kol, praradę viltį rasti išėjimą, ima kviesti pagalbą. Legendoje pasakojama, kad šiame labirinte pasiklydo netgi pats Napoleonas Bonapartas, kuris su vienu savo generolu susilažino, kad per valandą išspręs galvosūkį. Šio labirinto centre lankytojo laukia unikalus XVIII amžiaus bokštelis, nuo kurio stogo į aplinkui esančią erdvę žvalgosi didinga gorgonė Medūza.

Vėlyvaisiais viduramžiais suklestėjo landšafto formavimo menas, buvo sodinami sodai, kurie sudarė labirintus. Tačiau Pisanio labirinto istorija kiek kitokia... Legenda byloja, kad kažkada šiame dvare gyveno turtingas dožas su savo žmona. Jie puikiai sutarė, mylėjo vienas kitą, tačiau, praėjus keliolikai metų, dožas labai sunkiai susirgo. Kartą jį aplankė keistas vienuolis, kuris už kuklų užmokestį pasiūlė jam su savo mylimąja pasilikti ir po mirties. Taip prasidėjo labirinto kūrimas.

Dienomis dirbo geriausi Venecijos meistrai, o vakarais vienuolis jame atlikdavo ypatingus ritualus: skaitė maldas ir žemę laistydavo pagal senovinį receptą pagamintu tirpalu. Buvo manoma, kad vilos šeimininko siela turi pasilikti pažymėtoje vietoje, todėl, kai jau artėjo paskutinioji, dožas buvo perneštas į labirintą, kur ir mirė.

Sklido gandai, kad našlė, nešiodama gedulą, dažnai lankydavosi labirinte ir kartais iš jo išeidavo besišypsanti. Vieni tarnai tarpusavyje šnabždėjosi, kad šeimininkė išprotėjo, o kiti tikėjo, kad tarp gyvatvorių tikrai yra velionio šeimininko siela. O vieną šaltą rudens rytą moteris įėjo į labirintą ir daugiau iš jo nebeišėjo. Jos buvo ieškoma tris dienas, tačiau nesėkmingai.

Po šių įvykių Stra miestelyje esanti vila buvo perduota šalies pirmųjų asmenų reikmėms ir buvo naudojama kaip politinių derybų vieta. Būtent šioje viloje įvyko pirmasis dviejų diktatorių - Benito Musolinio ir Adolfo Hitlerio - susitikimas. Galima priminti, kad Hitleris labai domėjosi įvairiais okultiniais mokymais. Dabartiniu metų vila ir viso jos teritorija yra muziejumi, kurį gali aplankyti kiekvienas pageidaujantis. Savaime suprantama, nesinori, kad apie tokią aristokratišką vietą sklistų bloga šlovė, todėl lankytojams pasakojama visiškai kita legenda apie labirinto sukūrimą.

Pisanio vila Stra miestelyje, esančiame netoli Padujos, įeina į Italijos 10-ies gražiausių parkų sąrašą. Rūmai buvo pastatyti XVIII amžiuje Alvizei Pisaniui, kuris buvo Venecijos pasiuntiniu Paryžiuje, o nuo 1735-ųjų metų - Venecijos dožu. 1807-ais metais Pisanių šeima vilą pardavė Napoleonui Bonapartui. Pastarojo valdymo metais rūmuose gyveno jo posūnis ir vietininkas Eugenijus Bogarnė. Rūmuose taip pat išliko ir imperatoriaus miegamasis.

Po Vaterlo mūšio rūmai atiteko Habsburgams. Austrijos imperatorienė labai mėgo ilsėtis viloje, priiminėti kitų Europos šalių monarchų žmonas ir giminaičius. Nepaprasto grožio rūmai vėliau užbūrė ir Musolinį, kuris 1934-ais metais į juos pakvietė susitikti Hitlerį.

Rūmų architektais buvo Džirolamas Fridžimelika ir Frančeska Marija Preti. Rūmų sales puošė ir garsiausi XVIII amžiaus freskų tapytojai iš Venecijos, iš kurių pirmiausia reikia paminėti Džiovanį Batistą Tjepolą. 1762-ais metais, prieš dailininkui išvykstant į Madridą, pagrindinėje salėje jo nutapytas plafonas yra vienas žymiausių rokoko stiliaus kūrinių.

Dauguma kambarių rūmuose stovi tušti, tačiau keliuose pirmojo aukšto kambariuose išliko XVII-XIX amžių baldai. Vilos parkas užima 10 ha plotą, jame yra grotas, arklidės, pavėsinės ir svarbiausias eksponatas - gyvatvorių labirintas, vedantis link pjedestalo su sraigtiniais laiptais, kurio viršuje stovi išminties deivės Minervos statula.

Įėjimas j labirintą - tai 6 m aukščio ir 3 m pločio iš medžių suformuotas skliautas. Labirintas buvo sukurtas pagal senovinį Romoje paplitusį „idealaus miesto" modelį t.y. labirintas iš viršaus primena taisyklingą aštuoniakampę žvaigždę, o jo viduryje stovi rūmai ir visuomeniniai pastatai. Tokį planą pirmasis sukūrė italų architektas Antonijus Filarete.