Reikiamo kiekio vitamino D negauname nei būdami saulėje, nei su maistu

Vitamino D stoką patiria 90 proc. suaugusiųjų, nes jo pakankamai negauname nei su maistu, nei ilgesnį laiką būdami saulėje. Tačiau nereikėtų pulti vartoti vitaminų, LRT RADIJUI sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. Anot jos, vitamino D nesunku perdozuoti, nes kiekvieno organizmas jį skirtingai pasisavina ir kaupia.

– Keletas požymių, kad trūksta vitamino D: jaučiame didesnį miego poreikį, energijos trūkumą. Kaip vitaminas dar parodo, kad trūksta vitamino D?

– Iš tikrųjų vitamino D stygius daro didelę įtaką imuninei sistemai, ypač dabartiniu metų laiku, kai oras ir drėgnas, ir vėsus, ir vėjuotas. Iš tikrųjų virusai tiesiog tvyro ore. Būtent susilpnėjęs imunitetas, dažni susirgimai, peršalimo ligos taip pat gali pasitaikyti dėl vitamino D stygiaus.

Vitamino D stygiaus simptomų žmogus gali ir nejausti, nes jie bendriniai: nuovargis, sumažėjęs darbingumas, vaikams – prastesni rezultatai mokykloje. Visi šie bendriniai simptomai gali pasitaikyti dėl vitamino D stygiaus.

– Žinoma, tie simptomai galbūt gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių. Ką daryti? Kaip sužinoti, kad būtent dėl vitamino D trūkumo yra prasta savijauta?

– Kadangi esu laboratorinės diagnostikos gydytoja, tai visada sakau – pasidarykite kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai be abejonės atskleistų, kas iš tikrųjų mūsų organizme vyksta, ar yra kažkokia ligos pradžia, ar sutrikusi kažkokia organizmo funkcija, ar tiesiog trūksta paties vitamino D, o gal trūksta ir kitų mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, folio rūgšties, B vitamino.

Būtent kraujo tyrimai atskleistų visą tikslią informaciją, ką žmogui reikia padaryti: gydytis, užkirsti kelią ligai, o gal reikia tiesiog pavartoti papildomai kai kurių medžiagų ir organizmas susitvarkys, atsistatys.

– Ar kraujo tyrimas koks nors specialus? Pavyzdžiui, Santaros kraujo centras pakviečia duoti kraujo, ten prieš procedūrą atlieka bendrą kraujo tyrimą. Ar užtenka tokio kraujo tyrimo, ar reikia specialaus?

– Iš tikrųjų, atlikę bendrąjį kraujo tyrimą, matome tik anemijos riziką, uždegimą. Vitamino D, kitų mikroelementų stygiaus arba organizmo veiklos, kepenų, skydliaukės veiklos iš tikrųjų bendru kraujo tyrimu nepatikrinsime. Yra specialūs tyrimai.

Jeigu kalbant apie vitaminą D, yra bendras vitamino D tyrimas. Kodėl jis bendras? Todėl, kad yra du vitaminai – D2 ir D3. Vieną gauname kartu su saule, kitą – kartu su maistu. Organizme jie virsta aktyviais. Mes laboratorijoje tiriame bendrąjį vitamino D kiekį, kuris labai svarbus mūsų organizmui.

– Ar tiesa, kad 90 proc. vitamino D gauname, mums pagamina saulė ir tik 10 proc. gauname su maistu?

– Iš tikrųjų, jeigu šnekame apie mūsų Lietuvą, tai turbūt tiek su saule, tiek su maistu gauname labai mažai vitamino D. Net ir vasarą, kai būna saulėta, tos saulės būna mažai, dažnai apniukę, ypač šią vasarą. Dar tepamės kremais įvairiais, dėl kurių negauname ultravioletinių spindulių.

Mūsų maisto produktai taip pat nėra praturtinti, naudojame labai mažai žuvies ir kitų produktų, kurie turi vitamino D. Atliekant tyrimus (tai esu pastebėjusi iš praktikos) nustatyta, kad netgi 90 proc. suaugusiųjų iš tikrųjų turi vitamino D stoką. Netgi ne tai, kad būtų arti normos, bet yra visiška stoka. Tai reiškia, kad mums nei saulė, nei maistas bent jau Lietuvoje vitamino D nepateikia tiek, kiek mums reikėtų.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, ar geriant vitaminą D ir žuvų taukus reikėtų kažkurio papildo atsisakyti?

– Galiu pirmiausia pasakyti, kodėl iš viso reikėtų daryti tyrimą. Kaip ir pasakiau, daugelis žinome, kad jo stinga, bet, atlikus tyrimą, sužinome, kiek stinga. Tai labai svarbu, kad būtų galima toliau sekti, stebėti, įvertinti pasisavinimą ir nustatyti tinkamą dozę.

Vitamino D kiekio normos išskirstytos į keturias dalis. Pagal tai, ar yra deficitas, ar stoka, ar ribinė norma, paskiriamos vitamino D dozės. Būtent kalbu apie vitaminą D, o ne apie žuvų taukus. Žuvų taukai yra papildai.

Pastebėjau, kad vitamino D ampulės ne visiems vienodai veikia. Vieniems užtenka per tris mėnesius pavartoti kartą, kitiems – kartą per metus, o kitiems netgi ir savaitės pertrauka netinka, nes vitamino D kiekis krenta. Tai labai individualu. Būtent kraujo tyrimas, kuris parodo tikrąją koncentraciją, mums ir pasakytų, kiek ir ko reikėtų vartoti.

– Teko girdėti, kad su amžiumi vitaminai ar maisto papildomai, kad ir kiek žmogus bevartotų, mažiau įsisavinami. Ar tai tiesa?

– Iš tiesų vitamino D įsisavinimas yra labai svarbi kepenų funkcija [...]. Jeigu pasireiškia lėtinės ligos, funkcijos sutrikimai, jeigu yra virškinamojo trakto sutrikimų, tai vitamino D organizmas gali pasisavinti gana mažai.

Kaip sakau, į žmogų visą laiką reikia žiūrėti kompleksiškai. Jeigu vitamino D trūksta, tai, be abejonės, reikėtų peržiūrėti jo racioną, kaip jis maitinasi, ar vartoja papildus. Jeigu vartoja ir vis tiek trūksta, reikėtų pasižiūrėti ir virškinamąjį traktą. Gal problemos ten. Tokiu atveju galime vartoti kiek tik norime, bet vitamino D organizmas tiesiog nepasisavins.

– Kartais vieną dieną jaučiamės geriau, kitą – blogiau. Kyla minčių, kad gal ir to vitamino D trūksta. Ar galima be tyrimų tiesiog profilaktiškai pasirūpinti, kad užkirstum kelią vitamino D trūkumui?

– Būtent, jeigu kalbėtume apie papildus, yra rekomenduojamos profilaktinės dozės dažniausiai vaistinėse, bet ar jų pakanka? Niekas negali atsakyti, nes mūsų savijauta gali nepriklausyti nuo vitamino D. gali būti ir kitų priežasčių. Vis dėlto būčiau linkusi iš tikrųjų pasidaryti tyrimą ir iš tikrųjų sužinoti perteklius vitaminų ar mineralų lygiai taip pat kenkia, kaip ir jų trūkumas. Dažnai kaimynas naudoja, akcija yra, tai mes pirksime ir naudosime. Tikrai taip nereikėtų daryti. Šneku apie visus vitaminus: kalcis, magnis, B12. Geriau pasidaryti kartą tyrimą ir nemėtyti pinigėlių, o tiesiog naudoti tai, ką reikia, ir tiek, kiek reikia.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, ar dirbtiniai šviesos šaltiniai, skleidžiantys UV spindulius, gali atstoti saulės spindulius?

– Turbūt būtų sunku atsakyti į šitą klausimą. Tai priklauso nuo to, kokie tie šaltiniai. Jeigu kalbame apie soliarumus, ilgas ir dažnas jų naudojimas, žinome, sukelia odos vėžį. [...] Kas tuomet yra saikingas naudojimas? Jeigu norėtume vitamino D gauti iš saulės, turėtume kas dieną pabūti saulėje po 10 min., apnuogindami du trečdalius kūno. Ar taip saikingai galime naudotis soliarumu? Manau, kad ne. Turbūt žala didesnė negu nauda. 

– Ar vasarą, būnant daug laiko saulėje, vitamino D galima prikaupti, ar, nustojus būti saulėje, jis išnyksta?

– Tai individualu. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas. Jis pasišalina lėtai. Tai priklauso ir nuo riebalinio sluoksnio, kiek jo turime, kiek galime prisandėliuoti. Vis dėlto vitaminas dingsta.

Kaip greitai pašalinamas, sueikvojamas vitaminas D, priklauso nuo mūsų inkstų funkcijos, kitų organų. Į tai vėlgi atsakytų tik tyrimas, nes tai iš tikrųjų subjektyvu. Reikėtų žiūrėti, ar tikrai pakanka.

– Užsiminėte apie kaulines struktūras. Kokią įtaką vitaminas D turi kaulams?

– Vitaminas D padeda pasisavinti fosforą, kuris yra kaulinėse struktūrose. Jeigu fosforo trūksta, nepasisaviname ir kitų medžiagų. Tai, be abejonės, kenkia kaulams. Tada dažniau genda dantukai, ypač vaikams, atsiranda prakaitavimas. Kas turi naujagimius, mamytės gali pastebėti, kad trina pakaušį, vaikai prakaituoja, jie būna silpnesnių kauliukų. Tai yra vitamino D stygiaus požymiai vaikams.

– Kokiuose produktuose daugiausia vitamino D?

– Daugiausia vitamino D yra jūrinėje riebioje žuvyje: lašišoje, skumbrėje (labai geras mūsų produktas). Taip pat vitamino D yra kiaušinio trynyje, piene, svieste, kituose pieno produktuose.

Be to, yra maisto produktų, praturtintų vitaminu D, pavyzdžiui jogurtai parduotuvėse. Taip pat vitamino D yra grūdinėse kultūrose. Ko gero, reikėtų valgyti daugiau šių produktų. Žuvį reikėtų valgyti ne mažiau dviejų trijų kartų per savaitę. Dažnai su daržovėmis vartodami žuvį, nelabai apkeptą, neapvoliotą, tiesiog pagarintą be jokių patalų paruoštą, iš tikrųjų vitamino D gausime su maistu.

– Ar vitamino D galime gauti iš saulės net ir apsiniaukusią dieną?

– Taip, net ir esant niūriam, blogam orui vis dėlto gauname tam tikrų medžiagų. Kas yra svarbu, būdami lauke juk nestovėsime visą valandą atsistoję. Mes vaikščiosime, kažką veiksime. Tai yra fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas bet kokiu atveju sustiprina imunitetą, pagerina kraujotaką, širdies darbą. Buvimas lauke tikrai reikalingas. Gryname ore reikėtų išbūti apie valandą. Tik reikia tinkamai apsirengti, kad neperšaltume.