Škunos „Čarlzas Heskelis“ vaiduokliai

Jūreiviai - pakankamai prietaringa liaudis. Jų manymu, laivai, kaip ir žmonės, turi savo charakterį - jie būna ramūs ar nepastovūs, kuriantys ar griaunantys. Ir šis laivų charakteris niekaip nepriklauso nuo "tėvų" - inžinierių ir statytojų. Jūreiviai mano, kad laivai ilgi gali gimti "su marškinėliais", tačiau taip pat gali nuo pat jų statybos laivų gamykloje pradžios kasdien įrodinėti, jog jie yra pažymėti nesėkmės ar net blogo likimo ženklu.

Kai 1869-ais metais ant ką tik nuo stapelių nuleistos škunos „Čarlzas Heskelis“ trapo paslydo darbininkas ir susilaužė stuburą, daugelis ėmė manyti, kad laivas yra prakeiktas. Tačiau kapitonas Kertis sutiko vadovauti laivui, netgi sugebėjo surinkti komandą. Praėjus metams škuna „Čarlzas Heskelis“ kartu su kitais žvejybiniais laivais žvejojo Didžiojo Niufaundlando bankoje, kai staiga kilo didžiulis uraganas. Škuna, tapusi nebevaldoma, audringoje jūroje taranavo škuną „Edrius Džonsonas“, kuri nuskendo jūroje, su savimi nusinešdama visų ja plaukusių žmonių gyvybes. Pati škuna „Čarlzas Heskelis“, nors ir patyrė didelius pažeidimus, sugebėjo parplaukti į uostą. Po remonto škuna vėl patraukė link Niufaundlendo salos. Penkias paras vyko rami žvejyba, o šeštąją įvyko neįtikėtinas įvykis. Tai nutiko naktį. Lygiai vidurnaktį du sargybiniai pamatė siaubingą reginį: į škuną per bortą sulipo 26 vaiduokliai tuščiomis akiduobėmis, apdriskusiais skarmalais ir guminiais batais. Vaiduokliai į jūrą užmetė tinklus ir po dvidešimties minučių juos ėmė traukti atgal!

Po to vaiduokliai visiškoje tyloje, nekreipdami dėmesio į škunos jūreivius, paliko laivą. Išsigandę sargybiniai pažadino kapitoną ir papasakojo apie keistąjį atsitikimą. Sis iš pradžių nepatikėjo, tačiau po to, kai denyje pamatė šlapius tinklus, kuriuose šokinėjo kelios žuvelės, jį apėmė toks siaubas, jog liepė nedelsiant plaukti atgal į uostą.

Kai škuna „Čarlzas Heskelis“ jau artėjo prie kranto, bebalsiai vaiduokliai vėl pasirodė laive, vėl užmetė tinklus į jūrą, o po to visi kartu nuėjo vandeniu link Salemo uosto. Jūreiviams, kapitonui Kerčiui ir škunos savininkams to jau buvo per daug, škuna „Čarlzas Heskelis“ daugiau niekada nebeišplaukė į jūrą. Vėliau tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad statant škuną „Čarlzas Heskelis“ buvo panaudotos škunos „Šventoji Ana“ detalės, kurios komanda žuvo jūroje mįslingomis aplinkybėmis. Vaiduokliai, apsilankę škunoje „Čarlzas Heskelis“, tikriausiai, ją palaikė savo ankstesniu laivu - „Šventąja Ana“.