Kai streikuoja gydytojai, mirtingumo lygis sumažėja

Kokia pavojinga yra šiuolaikinė medicina, darosi akivaizdu, kai prasideda gydytojų streikai. Kai 1976 metais Kolumbijos sostinėje Bogotoje visi gydytojai, išskyrus greitosios pagalbos medikus dingo iš savo darbo vietų 52 dienoms, mirtingumo lygis smuko 35 procentais.

Tas pats nutiko Izraelyje 1973 metais, kai gydytojai apribojo kontaktus su pacientais iki 7000 vizitų, lyginant su ankstesniais 65 000. streikas vyko mėnesį laiko. Per tą mėnesį hospitalizuotų pacientų skaičius sumažėjo 85%. Jeruzalės laidojimo biurų asociacijos duomenimis. Mirtingumas krito 50%. Tokio kardinalaus mirtingumo lygio kritimo nebūta nuo pat anksčiau vykusio gydytojų streiko prieš 20 metų.

Los Andžele mirtingumas krito 18%, kai 1976 metais gydytojai sustreikavo prieš draudimo nuo medikų klaidų kainos padidinimą. Buvo atlikta 60% mažiau operacijų ir štai paradoksas: daugeliu atvejų būtinybė daryti operaciją savaime „atkrito“.

Deja, visuose užregistruotuose atvejuose, pasibaigus streikams, mirtingumas iš karto pakildavo iki įprasto lygio.

Gydantis streikų efektas sukelia įvairių eretiškų minčių apie tai, ar mūsų gyvenimo trukmė bei sveikata iš tiesų yra mūsų rankose?

Gaila, bet gydomi žmonės yra tuo pat metu ir žalojami. Ne visi, savaime suprantama, bet labai didelė dauguma. Kitaip sakant, egzistuoja toks medicininis reiškinys kaip jatrogenija – pacientų sveikatos pablogėjimas dėl gydytojų veiksmų.

2001 metais Amerikoje jatrogeniniai faktoriai (fatališkos reakcijos į vaistus, gydytojų klaidos, nepagrįstos chirurginės operacijos) tapo mirties priežastimi 783 936 žmonėms. Gaunasi, kad pati pavojingiausia liga Amerikoje šiuo metu yra pati medicininė sistema. Palyginimui: tais pačiais 2001 metais nuo širdies-kraujagyslių susirgimų mirė 699 697 žmonės, nuo vėžio – 553 251.

Taigi, jatrogenija – turbūt labiausiai paplitusi mirties priežastis. Ir tam yra priežasčių.

Pirmiausiai tai žmogiškasis faktorius. Gydytojai, kaip ir bet kurie kiti specialistai, gali būti kvalifikuoti ir nelabai. Nekvalifikuoti dažnai klysta ir mokosi iš savo klaidų. Tuo pačiu žudo žmones. Bet net ir kvalifikuoti neapsaugoti nuo klaidų. Juk organizmas labai sudėtingas, įvairių susirgimų simptomai gali būti labai panašūs ir panašiai. Dėl to gydytojų klaidos (klaidingos diagnozės, hiperdiagnostika, vaistų perdozavimas) yra objektyviai neišvengiamos.

Antra priežastis – negatyvi medikamentų įtaka. Žmonėms, kurie linkę pasikliauti tabletėmis nepamaišytų žinoti, kad daugeliu atvejų medikamentai naudojami netikslingai. Ir kad pašaliniai vaistų efektai kartais būna neprognozuojami. Netgi žmonės su itin gera sveikata, gydant vaistais, gali nukentėti nuo sunkių šalutinių efektų.

Kartais įsiplieskia skandalai. Pranešimas iš spaudos: „Farmacijos gigantas Bayer atsidūrė tarptautinio skandalo epicentre. Įsiplieskė skandalas Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad Bayer kontraceptikai gali sukelti paralyžių. Kalba eina apie 3 ir 4 kartos priešnėštumines tabletes. Visame pasaulyje pateikta jau 13 000 ieškinių, kuriuose tvirtinama, kad tos piliulės labai pavojingos, sukelia trombozę ir epilepsiją. Tačiau vaistai iki šiol pardavinėjami“.

Toronto ir Harvardo universitetų tyrimai išsiaiškino tokį jatrogeninį efektą kaip „paskyrimų kaskadas“, kai gydytojai klaidingai interpretuoja pašalinį vaistų efektą, laikydami jį kokio nors susirgimo simptomais. Ir šito naujo „susirgimo“ gydymui paskiriami kiti vaistai, kurie, savo ruožtu, gali sukelti naują priešišką organizmo reakciją ir t.t. Tokiu būdu, naudodami vis agresyvesnius vaistus ir vis didesnėmis dozėmis, gydytojai užminuoja paciento organizmą „uždelsto veikimo bombomis“, kas gresia visišku sveikatos praradimu.

Įvairiais duomenimis, tiktai apie 20% Amerikoje vartojamų vaistų buvo patikrinti klinikiniais ir griežtais objektyviais tyrimais. Tokiu būdu, apie 80% tų preparatų, kuriuos išrašo amerikiečių medikai, pagrįsti tiktai gerais ketinimais ir viltimi, kad galbūt nieko blogo neatsitiks.

Pasaulinė farmacijos pramonė gamina daugybę preparatų, kurie duoda ne tik ir ne tiek naudą, bet ir daro nemenką žalą organizmui. Bet kurie vaistai suskyla organizme į sudėtines dalis ir praktiškai nebūna preparatų, kurie neturėtų pašalinių efektų.

Netgi tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip JAV senatorius E, Kenedis niūriai pastebėjo, kad: „…Amerikoje kiekvienais metais dėl pašalinių vaistų efektų žūsta nuo 60 iki 140 tūkstančių žmonių“. Ką jau tada bekalbėti apie kitas, mažiau rūpestingas valstybes?

Komplikacijos po skiepų – dar viena jatrogeninės patologijos rūšis. Nebūna skiepų be komplikacijų. „Kaip gydytojas žinau: tai, ką be didelio būtinumo suleidžia į žmogaus organizmą, būtina kvalifikuoti kaip sveikatos žalojimą“ – teigia Volfgangas Vodargas, epidemiologas iš Europos Tarybos parlamento asamblėjos, vakcinacijos nuo kiaulių gripo priešininkas.

Komercinis suinteresuotumas (tiek gydytojų, tiek farmacijos kompanijų) – labai galingas ir klastingas jatrogenijos katalizatorius. Medikams naudinga, kad gyventojai būtų ligoti, kitaip jie liks be darbo, dėl to medikai išrašinėja ligoniams šūsnis receptų visiškai nereikalingiems vaistams (ne visi, žinoma, taip daro, bet daugelis).

Daugybė gydytojų papildomai užsidirba piršdami tokius receptus, neretai galima pamatyti tokius reklaminius skelbimus: „Visų specialybių gydytojams ir medicinos darbuotojams, kurie nori pagerinti savo materialinę padėtį, siūlome papildomai užsidirbti iš receptų savo darbo vietose. Dideli procentai nuo pardavimų. Visi preparatai turi leidimus, reikalingus sertifikatus“.

Ką tai reiškia? Tiktai vieną dalyką: suinteresuoti uždarbiu gydytojai išrašo visų pirma tai, kas jiems naudinga, o ne tai, kas padeda pacientams.

Farmacijos kompanijos kraunasi turtus, pardavinėdamos tabletes ir siekia, kad skiepijimas apimtų visus be išimties žmones, o skiepijama būtų nuo kuo didesnio susirgimų skaičiaus. Be to, išrandamos neegzistuojančios ligos, kurias „diagnozuoja“ patikliems pacientams. Trumpiau tariant, kai medicina pavirsta komercine veikla, rūpinimasis sveikata pasitraukia į antrą planą.

Išvertė: versijos.lt