Kreivi Renė Magrito veidrodžiai

Psichoanalitikai visada įtariai visada įtariai žiūrėjo tiek į patį Renė Magritą, tiek ir į jo kūrybą. Tačiau į jų išpuolius dailininkas ne be sarkazmo atsakydavo, kad geriausias prichoanalitiko pacientas yra kitas psichoanalitikas. Ir toliau vietoje veidų prieš obuolius, veidrodžius su fantastiškais atspindžiais, karstus sėdintiems numirėliams bei kitas keistas ir nesuprantamas figūras...

Šachmatųų siaubas

Savo prisiminimuose dailininkas pasakoja apie vaikystėje įvykusį pirmąjį kontaktą su šachmatais ir natomis. Tai buvo labai baisu! “Aš atsimenu savo nuostabą, kai pirmą kartą pamačiau šachmatų lentą, ant jos išdėstytas figūras. Reginys buvo baisus! O natų sąsiuviniai, kur paslaptingi ženklai reiškė garsus ir nebuvo žodžiais!” Vienas iš dailininko paveikslų - “Pasiklydęs žokėjus”. Jame vaizduojamas mažas raitelis tarp milžiniškų šachmatų figūrų, aprašinėtų natomis, - tai pirmasis vaikiškas košmaras, perkeltas ant drobės. (Paranormalūs reiškiniai: nso, ateiviai, anomalija, mistika, ligos, sveikata, sveikatos patarimai - paranormal.lt)

Ypatingą vietą Magrito kūryboje užima žmonių veidai, tiksliau - jų nebuvimas. Paveiksluose dažniausiai žmonių veidus uždengia pašaliniai daiktai arba jie būna susukti į drobę. Kartais vietoje veido vaizduojamas viršugalvis ar kita kūno dalis. Viską paaiškinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo, kad 12-mečio berniuko mama, būdama dar jauna ir graži moteris, pasižyminti sveiku protu ir gera atmintimi, gyvenimą baigė savižudybe, nušokdama nuo tilto į upę. Kai skenduolės kūnas buvo aptiktas, galva buvo apsukta plonu audiniu. Greičiausiai, Renė Magrito mama pati apsisuko drobe, kad po mirties jos veidas neatrodytų išsigandęs ar kažko susirūpinęs. Bet kokiu atveju, dailininko paveikslas “Įsimylėjėliai” asocijuojasi būtent su mirusios mamos prisiminimais.

“Matomi daiktai gali būti nematomi, - rašė Renė Magritas. - Pavyzdžiui, matote, kaip žmonės ant žirgų įjoja į mišką. Iš pradžių raiteliai matomi, tačiau po to jie pasidaro nematomi, nes juos užstoja medžiai. Tačiau juk žinome, kad raiteliai tenai yra. Paveiksle “Kart-blanš” raitelė su arkliu uždengia medžius, tačiau medžiai ją irgi uždengia. Mūsų mąstymo galia apima ir matoma, ir nematomą, o aš tapybos pagalba padarau mintis matomomis”.

Realizmo magija

Magritas, panašiai kaip ir Salvadoras Dali, ant drobės perkėlė savo sapnus ir mintis, tačiau negalėjo pakęsti, kai jį patį kritikai vadino siurrealistu. “Aš -magiškas realistas”, - taip apie save sakė dailininkas.

XX-o amžiaus 6-7 dešimtmečiais Renė Magrito kūriniai sukėlė didžiulį susidomėjimą JAV moderniojo meno mėgėjų tarpe. Visą sezoną buvo eksponuojamos tik šio dailininko drobės. Pinigai ėmė plaukti iš visų pusių, tačiau šis žmogus su geraširdžio vaistininko veidu, kaip teigia artimieji, liko ištikimas sau: jokios bohemos, kuklus būstas, rami dirbtuvė (daug metų dailininkas piešė, galima sakyti, tiesiog virtuvėje, tačiau to visiškai nesigėdijo) ir važinėjimas mėgstamu transportu - tramvajumi.

Dailininkas Renė Magritas mirė 1967 metais nuo kasos vėžio. Tuo metu jam buvo 68 metai.