Mutantas lėkštėje, paslėptas kaip maistas

Pastaruosius 50 metų džiuginantys mus futurologai XX amžiaus pabaigoje eilinį kartą su savo prognozėmis dūrė pirštu į dangų. Nežiūrint į visus „autoritetingus“ įtikinėjimus, kad bus pasiektas vos ne 20 milijardų Žemės gyventojų skaičius, XXI amžiaus pradžioje „prognozės“ vėl sėkmingai nepasiteisino – šiuo metu pasaulyje gyvena maždaug 5 milijardai. Nors ir šis, niekaip „nesuprognozuotas“ skaičius yra pakankamai solidus, o tai ir tapo argumentu spekuliacijoms apie produktų deficitą, atseit dėl Žemės persipildymo žmonėmis. O iš tiesų – tai tik didelių skaičių magija, ir nieko daugiau. Įsivaizduokit žemės sklypą – 50 ant 50 km. Jei visi šiandien gyvenantys žmonės susirinks į vieną vietą, o kiekviename kvadratiniame metre atsistos po du žmones – tai ir bus visi mūsų planetos gyventojai. Sutikit, du žmonės kvadratiniame metre, tai daug laisvesnė erdvė negu metro vagone piko valandomis.

Kartu su „gyventojų pertekliumi“ triukšmingai eskaluojama jau maždaug 50 metų „budinti“ ir ganėtinai pelninga tema apie artėjančią ekologinę katastrofą, kurią artina, pavyzdžiui, žemė ūkyje naudojami pesticidai, trąšos ir kitokia chemija.

Tiesą sakant, net jeigu šitų „problemų“: ir nebūtų, tai kai kurie mokslininkai, spręsdami visai kitas savo problemas, vis tiek siektų diegti į žemės ūkį biotechnologijas, arba, kaip dabar madinga kalbėti, genų inžineriją.

Genų inžinerijos esmė tokia: bet koks augalas ar gyvūnas turi tūkstančius įvairiausių požymių. Pavyzdžiui, pas augalą tai lapų spalva, sėklų skaičius, vitaminų vaisiuose kiekis ir rūšys, ir panašiai. Už kiekvieną požymį yra atsakingas konkretus genas (graikiškai genos – paveldimumo faktorius). Genas – tai mažytė dalelė dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) molekulės, ji ir sukuria atitinkamą gyvūno ar augalo požymį. Jeigu pašalinsime geną, atsakingą už kokį nors požymį, tai dingsta ir pats požymis. Ir priešingai – jei įvesime, pavyzdžiui, augalui naują geną, tai jis įgys naują savybę.

Modifikuotas augalas gražiai vadinamas transgeniniu, tačiau teisingiau būtų jį vadinti taip, kaip visada buvo priimta – mutantu (lotyniškai – pakeistas).

Manipuliacijos su genais, o iš esmės – įsibrovimas į dieviškają prerogatyvą, neišvengiamai sukels nenuspėjamas pasekmes ir pateiks pavojingų siurprizų, keliančių grėsmę augalams, gyvūnams ir apskritai gamtai.

Tyrinėtojai, eksperimentavę Mičigano universitete nustatė, kad sukurti rezistenciniai (atsparūs) virusams GM augalai verčia tuos virusus mutuoti į naujas, labiau atsparias ir pavojingas formas. Mokslininkai iš Oregono atrado, kad GM mikroorganizmas Klebsiella planticola „surijo“ absoliučiai visas dirvoje buvusias maistingąsias medžiagas (kol kas, laimei, ne visoje planetoje, tik poligone). JAV Aplinkos apsaugos agentūra 1997 metais padarė analogiškus pareiškimus dėl transgeninės bakterijos Rhizobium melitoliir t.t. Sąrašas, deja, kraupiai ilgas.

Vakarų Europos „žalieji“ (Greenpeace, „Žemės draugai“ ir kitos organizacijos) praminė GMO – „Frankenšteino maistu“. Galbūt kažką iš skaitytojų tai suneramins. Tačiau geriau įsižiūrėjus į pavojus, kurį kelia „Frankenšteino maistas“, Meri Šeli romano herojai pasirodys nekaltais išdykėliais, kuriais galima įbauginti nebent ikimokyklinukus.

Pavyzdžiui, amerikiečių kompanija Pioneer Hi-Breed, Int. Sukonstravo GM soją su braziliško riešuto genais, ketindama „patobulinti“ sojos baltymą. Tyrinėtojai iš Nebraskos universiteto atliko eksperimentą – paėmė kraujo pavyzdį iš žmonių, alergiškų braziliškiems riešutams. Paaiškėjo, kad jei žmonės vartoja GM soją, sukryžmintą su tais riešutais, tai sukelia stiprią alerginę reakciją su galima letaline baigtimi. Šia proga „New England Journal of Medicine“ liūdnai konstatuoja: „Šiuo atveju genas-donoras buvo žinomas savo alerginiu poveikiu, laiku pavyko paimti kraujo analizę pas žmones, alergiškus šiam produktui. Dėl to GM soja buvo skubiai pašalinta iš gamybos… Kitą kartą mums gali mažiau pasisekti.“

Genetiškai modifikuota soja – chemijos giganto Monsanto išradimas. Genų inžinieriai į sojos genetinį kodą įterpė gėlės petunijos, taip pat bakterijos ir viruso DNR daleles. Nei vienas iš šių komponentų niekad nebuvo vartojamas žmogaus maisto racione.

Britų korporacijos „Sainsberi“ ir „Marks Spenser“, prancūzų „Karefo“, Olandijos, Šveicarijos, Anglijos sanitarinių tarnybų, japonų agropramoninės korporacijos „Kirin Briueri“, Meksikos tyrimų centro ir rusų mokslininkų I. Jaryginos, V. Prochorovo tyrimai vienareikšmiškai patvirtino išvadą, kad, pavyzdžiui, GM sojos vartojimas provokuoja onkologinių ir nervinių susirgimų atsiradimą, sukelia neatitaisomus pokyčius žmogaus imuninėje sistemoje.

Po daugiamečių tyrimų, pediatrijos klinikos prie Kornelio universiteto Niujorke specialistai tvirtai įsitikino, kad vaikų maitinimas GM sojos produktais (net su nedideliu jos turiniu), didina skydliaukės sutrikimų tikimybę mažiausiai tris kartus. Tam pritaria ir mokslininkai iš JAV Federalinio žemės ūkio departamento. Tačiau tuo pat metu GM korporacijos toliau platina pranešimus spaudai apie eilinius tyrimus, kuriuos atliko kažkokios bevardžių mokslininkų grupės (pamenat sovietinę „grupę draugų“?) Šitų reliacijų patikimumas primena „E. P. Blavatskajos asmeninių memuarų“, kuriuos parašė kažkodėl Merė Nef autentiškumą.

Pasaulinio lygio specialistai, mėginantys į tą „anonimų choro“ skleidžiamą kakofoniją įvesti kokią nors harmoniją, nedelsiant pasmerkiami obstrukcijai.

Kas būdinga, daug kompanijų, vartojančių GM technologijas, žodžiu pareiškia, kad nenaudoja genų inžinerijos, tačiau duoti analogišką raštišką patvirtinimą kategoriškai atsisako. Įsidėmėtinas faktas.

1999 metais pagrindinių Anglijos laikraščių vedamieji rašė apie triukšmingą skandalą, kurį sukėlė daktaro Arpado Pustaji (Roueto institutas) tyrimų rezultatai. Pustaji atrado, kad genetiškai modifikuotos bulvės, į kurių DNR buvo įvesti žibuoklės (!) ir dažnai naudojamo promotoro – kopūstinės mozaikos viruso genai sukelia pieno liaukų susirgimus.

Šakniavaisis, kurį galima pavadinti „bulvine virusine žibuokle“ žymiai skyrėsi savo chemine sudėtimi nuo „tiesiog“ bulvės ir pažeidė gyvybiškai svarbius organus bei imuninę sistemą juo besimaitinusioms laboratorinėms žiurkėms. Tačiau didžiausią pavojų kėlė tai, kad susirgimus žiurkėms sukėlė, matomai, virusinis promotoras, naudojamas praktiškai visuose GM produktuose (soja, kukurūzai, pomidorai ir kt.).

Daktaro Pustaji pasisakymas per TV sukėlė milžinišką reakciją. Jį tučtuojau atleido iš darbo. Tačiau bent jau išgirdo. Britanijos Karališkoji draugija nurodė ateityje viešinti tik galutinius mokslinių eksperimentų rezultatus ir ėmė tirti Pustaji pateiktas prielaidas. O Britų medicinos asociacija pareikalavo įvesti moratoriumą GM kultūrų auginimui. Jos Didenybės vyriausybė, ilgai tylėjusi apie GM technologijas, oficialiai pasiūlė ištirti galimą GM produktų grėsmę sveikatai. O princas Čarlzas, netikėtai daugumai „sveiko“ GM maisto šalininkų, ėmė vadovauti… kovai su GM maistu, skirtu vaikams! Bet ir čia dar ne viskas. Dauguma parduotuvių šeimininkų įvairiose Europos Sąjungos šalyse paskelbė, kad nepardavinės GM produktų. O trys stambios transnacionalinės korporacijos, gaminančios GM produktus – Unilever, Nestle, Cadburys-Schweppes, buvo paduotos į teismą.

Iš S. Nikitino knygos: „Мутант в тарелке под видом еды”