Naujas suderinamumo faktorius kraujyje

Neretas atvejis, kai ligos, gimdymo ar traumos atveju pacientui perpilamas kito žmogaus kraujas – gyvybę reikia gelbėti, juk mes žmonės ir turime, bei norime vienas kitam padėti. Praėjo nemažai laiko, kol žmogus išsiaiškino, kad yra kraujo grupės, rezus faktorius ir kiti, nuo kurių priklauso kraujo suderinamumas su paciento organizmu. Laikas vis papildo šių faktorių skaičių.

N.F.Gamalėjaus vardo epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinio tyrimo instituto profesorius V.A Zujevas savo paskutinių metų tyrinėjimais sukelia daug minčių kraujo perpylimo tema.  V.A Zujevas teigia, kad žmogaus senėjimas siejasi su kai kurių ląstelių žmogaus organizme padidintu dauginimusi.

 Mokslininkų padarytose galvos smegenų histologinių pjūvių nuotraukose matosi, kad mūsų „pilkoji medžiaga“ nevientisa: pagrindiniai smegenų veikėjai – nervinės ląstelės neuronai apsuptos „užpildo“ - jungiamojo audinio ląstelėmis – glijomis. Metams bėgant šioje substancijoje vyksta negrįžtami pokyčiai: neuronai žūsta, o glijos atvirkščiai – dauginasi. Taigi jauno ir pagyvenusio žmogaus smegenys iš esmės skiriasi. Dėl neuronų žūties ir vystosi senatviniai pokyčiai – atminties blogėjimas, judesių koordinacijos sutrikimai, reakcijos greičio mažėjimas ...

Kas žudo neuronus?

Kodėl neuronas žūsta pirmas? Juk ši „protinga“ ląstelė apsaugota kaip jokios kitos. Jos ir mityba yra išskirtinė – ji, skirtingai nuo kitų ląstelių, turi tarpininką tarp savęs ir kapiliaro – astrocitą. Gal būt priežasties – pasekmės ryšys yra priešingas, nei manoma dabar – pradžioje startuoja glijozė, o to pasėkoje labiau spaudžiami astrocitai, kol šie neima žūti, taip pasmerkdami savo aprūpinamus neuronus bado mirčiai. Kas gi provokuoja glijozę?  V.A Zujevo vadovaujamai grupei pavyko išsiaiškinti šį senėjimo faktorių. Tyrimai buvo atlikti su laboratorinėmis pelėmis. Paaiškėjo, kad glijinės ląstelės ima daugintis daug greičiau, jei į jų aplinką įterpiama bioekstrakto, pagaminto iš senų pelių smegenų. ir atvirkščiai – jaunų peliukų smegenų ekstraktas nedarė jokios įtakos glijų dauginimosi greičiui. Ekstraktas, pagamintas iš 10 mėnesių amžiaus pelių smegenų, du kartus greičiau skatina glijas daugintis, negu ekstraktas iš 2 mėnesių pelių smegenų. O pusantrų metų „močiutės“ pelės smegenų ekstraktas greitino glijų dauginimąsi net 4-5 kartus!

Kito eksperimento metu jaunoms pelėms buvo suleistas senų pelių smegenų ekstraktas ir jau po 4-5 mėnesių pasirodė priešlaikinio senėjimo požymiai. Ištyrus jų smegenis, paaiškėjo akivaizdūs neuronų žūties ir glijos pagreitėjusio dauginimosi požymiai. Ir jie buvo labiau išreikšti, nei natūraliai senėjusių tokio paties amžiaus individų. Du gyvūnėliai net pražilo! Tokį reiškinį  V.A Zujevas savo praktikoje stebėjo pirmą kartą. Visa tai liudija, kad aptiktasis faktorius yra senėjimo priežastis, o ne pasekmė.
Tyrimai parodė, kad serumas, pagamintas iš įvairaus amžiaus pelių kraujo, į glijų dauginimosi intensyvumą veikia analogiškai, tik silpniau, negu smegenų ekstraktas. Jaunoms pelėms, kurioms buvo suleistas senų pelių kraujo serumas, irgi pasireiškė priešlaikinio senėjimo požymiai.
 
Kai buvo gauti įtikinami įrodymai su graužikais, mokslininkai ėmėsi tirti šiuos procesus žmogaus organizme – paėmė kraują iš žmonių nuo 10 iki 78 metų amžiaus, išskyrė iš jo serumą ir jo pridėjo į mėgintuvėlius su tokio pačiu glijinių ląstelių kiekiu. Po keleto dienų, patikrinus mėgintuvėliuose ląstelių skaičių, buvo įsitikinta tuo pačiu dėsningumu ir žmogaus ląstelėms: 10-20 metų amžiaus žmonių serumas neišprovokavo jokio glijų augimo, vidutinio amžiaus žmonių serumas jau šiek tiek aktyvavo šį procesą, o vyresnio amžiaus žmonių kraujo serumas labai skatino glijinių ląstelių dauginimąsi.

   Buvo atrastos kraujo grupės, pogrupiai, rezus faktorius, o dabar ir amžiaus faktorius. Faktorius, kurį sąlygoja nesudėtingas, bet labai atsparus baltymas, pradedantis aktyviau organizme gamintis nustojus jam augti – apie 25-tus gyvenimo metus.

Kas atsitiks, jei sergančiam 3-5 metų vaikui bus supiltas pagyvenusio amžiaus žmogaus kraujas? Ar nepasileis brendimo mechanizmas anksčiau dievulio numatyto laiko?