Bendrasis kraujo tyrimas neparodo tikrosios organizmo būklės

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. „Jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų“, – pastebi ji.

Anot medikės, dabar į sąrašus, įtraukta daugiau nemokamų tyrimų, tačiau už kai kuriuos, norint užbėgti ligai už akių, verta susimokėti patiems. Toks, pabrėžia D. Babenskienė, yra ir vėžio žymenų tyrimas: „Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.“

– Kokios informacijos galima gauti ištyrus kraują?

– Laboratorinė diagnostika yra labai pažengusi ir išsami. Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas (manau, kad klaidinga jį taip vadinti) iš tikrųjų neatspindi visos situacijos. Dirbdamas organizmas į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Būtent laboratorinių tyrimų metu mes tas medžiagas aptinkame, matome jų kiekį, pokyčius ir pagal tai galime atrasti ir anksti diagnozuoti ligą. Taip, bendrasis kraujo tyrimas yra informatyvus, jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų.

– Dabar pavasaris, ir žmonės dažnai skundžiasi, kad nėra jėgų, energijos.

– Taip gali būti dėl įvairių priežasčių: dėl ligos, pervargimo, vitaminų ar mikroelementų stokos, psichologinių problemų. Todėl mes ir tiriame, kad rastume priežastį. Aš visada sakau – geriau atlikti tyrimus, pasižiūrėti ir atmesti tai, ko nėra, negu praleisti tai, kas yra. Tarkim, dėl vitaminų trūkumo gali sutrikti įvairiausios funkcijos, pavyzdžiui, kepenų, virškinamojo trakto, skydliaukės. O negydomos ligos įsisenėja.

– Taigi vitaminų poreikį galima nustatyti ištyrus kraują? Bet dažniausiai žmonės patys kažkokių nusiperka.

– Paprasčiausiai iš kraujo tyrimo galima nustatyti kiekį. O ta mada, kai vitaminus perkame, nes vyksta akcija arba geria kaimynė, pas mus labai gaji. Vitaminų ar maisto papildų vartojame ar reikia, ar nereikia, nors organizmui kenkia tiek jų trūkumas, tiek perteklius. Yra nepavojingų vitaminų, kurie tirpsta vandenyje, – pavyzdžiui, vitamino C perteklius pašalinamas su šlapimu. Bet tokių vitaminų, kaip D ar E, kurie yra tirpūs riebaluose, tikrai galime perdozuoti, o pasekmės taip pat bus grėsmingos, kaip ir tada, kai jų trūksta. Todėl visą laiką sakau – atlikime tyrimus ir pažiūrėkime, kiek ir ko iš tikrųjų reikia.

– Hepatitai yra tylieji žudikai – iš pradžių žmogus nieko nejaučia. Paskui, kai jau liga aptinkama, ji būna įsisenėjusi, todėl gydymas labai sudėtingas. Kaip nustatyti prasidėjusią ligą?

– Elementarus kraujo tyrimas, kai mes aptinkame C arba B antikūnus – medžiagas, kurios kovoja su virusu. Hepatitai yra gydomi, taigi nereikia bijoti jų rasti. Tačiau juos reikia rasti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, kuo didesni pažeidimai, tuo sunkesnis gydymas, o kartais jau ir neįmanomas. Hepatitai yra labai klastingi ir net 10–20 metų gali nebūti jokių simptomų, tik pusei žmonių pasireiškia gelta. Nors manoma, kad hepatitas būtinai susijęs su gelta, taip nėra. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, mums jų ir neskauda. Taigi visos klastingos ligos pasireiškia tada, kai prasideda komplikacijos.

Hepatitų komplikacija yra kepenų cirozė arba vėžys, kurio gydymas – tik kepenų transplantacija. Kai žmonės tikrinasi profilaktiškai, mes atrandame daug hepatito atvejų. Vis dėlto, kiek žmonių serga, nežinome. Žinome tik tai, kiek yra diagnozuotų atvejų. O sergantis žmogus gali ir pats sulaukti siaubingų komplikacijų, ir apkrėsti šeimos narius, kolegas. Klystama, jei galvojama, kad tai – tik asocialių žmonių liga. Tai mūsų amžiaus liga, kuria mes galime užsikrėsti ir pedikiūro ar manikiūro salone, ir pas odontologą. Žinoma, bijoti nereikia, bet reikia žiūrėti, kad visi tinkamai elgtųsi, pavyzdžiui, ir manikiūrininkės dėvėtų pirštines.

Be abejo, jei reaguosime į kiekvieną suskaudėjimą, kiekvieną simptomėlį, pas gydytoją bėgsime labai dažnai. Bet jei kartą per metus tikrinsimės nuolat, jausdamiesi sveiki, užteks ir šitų tyrimų, o tikimybė, kad laiku aptiksime ligas, yra didelė.

– Atėjus pas gydytoją ir pasakius, kad norima pasitikrinti profilaktiškai, tikrai dėl hepatito B ar C netikrins.

– Labai gaila, kad netikrins. Iš tikrųjų gydytojai yra labai supančioti. Jie tikrai sąmoningi ir žino, kad reikėtų pacientui pasiūlyti ir vieną, ir kitą tyrimą. Kadangi nepakanka lėšų profilaktiškai tirti žmones valstybės mastu, tai gydytojai tegul bent jau ištiria, ką gali, nes norma yra praplėsta, įtraukta daugiau tyrimų.

Deja, reikia ir pačių žmonių sąmoningumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone onkocitologinio tyrimo programa vykdoma 14 metų, bet ten patikrinta tik 25 proc. moterų, nors žinome, kad būtent nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes pasaulyje miršta po moterį. O diagnostiką turime puikią, yra galimybė anksti atrasti vėžį. Taigi pacientui tereikia ateiti ir pasakyti – aš noriu tyrimo, padarykite, kas priklauso. O tiriantis dėl kitų ligų, tokių kaip hepatitas C, reikia susimokėti.

Dabar laboratorijos turi sudariusios tam tikrus tyrimų, rekomenduojamų atlikti kartą per metus, paketus. Tai yra apie 70 kraujo parametrų, kurie apima praktiškai visas organizmo funkcijas: bendrąjį kraujo, kepenų, skydliaukės tyrimą, vėžio žymenis ir kt. Žmogus turi tai žinoti ir pats investuoti į savo sveikatą.

– Paminėjote vėžio žymenis. Kraujo tyrimais įmanoma nustatyti vėžį?

– Kai kuriuos – taip. Yra septyni pagrindiniai vėžio žymenys, kuriuos tiriame Lietuvoje. Tai yra kiaušidžių, krūtų, virškinamojo trakto, plaučių, skrandžio, prostatos vėžio žymenys. Netiesa, kad yra vienas žymuo, galintis parodyti, ar yra vėžys, ar ne. Vėžio žymenų specifiškumas yra 85–95 proc., kai kurių – netgi 99 proc. Tarkim, krūties vėžio žymenų specifiškumas 95 proc. Atlikus tyrimą 100 vėžiu sergančių moterų, penkiais atvejais žymuo vis dėlto bus neigiamas, o 95 atvejais – teigiamas. Šiuo atveju labai reikalingas gydytojas, kuris turėtų interpretuoti šį tyrimą. Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“