Nostradamas: didvyris ar piktadarys

Kuo iš tikrųjų buvo garsusis pranašautojas: genialiu aiškiaregiu ar paprasčiausiu apgaviku?

Mišelis Nostradamas gimė 1503 metais Sen Remi de Provanso mieste, esančiame Prancūzijos pietuose. Jo tėvas buvo pasikrikštijęs žydas, kuris dirbo notaru ir buvo laikomas labai pasiturinčiu žmogumi. Priėmęs katalikybę jis pasivadino Žomu de Nostrdamu. Didžiulėje Mišelio giminėje buvo daug gydytojų ir pirklių. Iš viso šeimoje gimė devyni vaikai. Tačiau tik vienas jų Nostradamo pavardę išgarsino visiems laikams. (Pasaulio naujienos kitaip... paranormal.lt)

Dar būdamas mažas Mišelis daug laiko leisdavo su savo proseneliu Žanu de Sen Remi, kuris sumanų proanūkį mokino matematikos, astrologijos, taip pat padėjo įsisavinti lotynų ir graikų kalbas. 14-metis jaunuolis toliau mokytis iškeliavo į Avinjono universitetą. Tačiau netrukus mieste prasidėjo maro epidemija, todėl Mišelis nusprendė mesti mokslus. Beveik devynerius metus jis praleido keliaudamas.

Pats Nostradamas vėliau tvirtino, kad visus šiuos metus jis tyrė žolelių ir augalų sveikatai naudingas savybes. Iš visko sprendžiant, jis iš tiesų išmoko gaminti tinktūras ir nuovirus - pagrindinius tų laikų vaistus. Tai leido jam įsidarbinti vaistininko padėjėju ir toliau aktyviai gilinti savo medicinos žinias.

1529 metais Nostradamas vėl įstojo į universitetą - ši kartą Monpeljė.

Jaunas vyras nusprendė siekti gydytojo diplomo medicinos fakultete. Mišelis gana greitai ėmė konfliktuoti su dėstytojais. Aikštingo būdo studentas turėjo savo nuomonę apie daugelį viduramžių medicinos dogmų. Be to, jo susidomėjimas farmacija kėlė įtarimus burtais.

Juk XVI amžiuje vaistininkas pardavinėjo ne vien lašus nuo galvos skausmo ir skrandžio negalavimų. Šios profesijos žmogus buvo laikomas nuodų žinovu, taip pat mokėjo pagaminti prietaringiems žmonėms reikalingų įvairių miltelių ir eliksyrų: dėl meilės, nuo nužiūrėjimo ir kitokių panašių problemų. Vis tik 1534 metais Nostradamas baigė universitetą ir gavo gydytojo laipsnį. Būtent nuo tada jis ėmė savo pavardę rašyti lotyniškai - Nostradamus, taip norėdamas pabrėžti savo išsilavinimą.

Per keletą metų Mišelis spėjo susituokti, pergyventi žmonos ir vaikų mirtis. Be to, jį apklausinėjo inkvizicija, nes buvo gautas skundas, kad jis netinkamai atsiliepė apie Mergelę Mariją. Nostradamas vėl leidosi į keliones, toliau vykdydamas savo medicininius eksperimentus.

1547 metais Nostradamas, kuriam jau buvo 44 metai, sugrįžo į gimtuosius kraštus ir vedė antrą kartą. Santuoka su Ana Ponsard Žemeljo jam atnešė ne tik didelį kraitį. Naujoje šeimoje gimė šeši vaikai. Daug patyręs gyvenime ir turtingas gydytojas galų gale galėjo pasišvęsti seniai jį dominančioms temoms - astrologijai ir okultizmui.

XVI amžiaus 6-o dešimtmečio pradžioje pasirodė garsieji Nostradamo almanachai. Juose Mišelis bandė nuspėti orą, būsimą derlių ir galimus kataklizmus. Netrukus aiškiaregys turėjo turtingų klientų ratą, kuriems už atitinkamą mokestį nupasakodavo jų likimą. Mišelis darydavo sudėtingus grafikus, braižydavo žvaigždžių judėjimo schemas ir, remdamasis šiais duomenimis, darydavo ilgalaikes prognozes. Panašu, kad užsakovai buvo patenkinti, o šlovė apie aiškiaregį ėmė sparčiai plisti.

Naujas Nostradamo gyvenimo etapas prasidėjo to paties dešimtmečio pabaigoje. Susipažinti su astrologu iš provincijos panoro ambicingoji Katerina Mediči, Prancūzijos karaliaus Henriko II žmona. Gali būti, kad jos susidomėjimą pranašystėmis išprovokavo pats almanacho autorius. Viename savo ketureilyje (katrene) jis miglotai užsiminė apie pavojų, gręsiantį monarcho šeimai. 1559 metais karalius netikėtai žuvo riterių turnyre. Susidomėjimas Nostradamo pranašystėmis labai smarkiai išaugo. Astrologas buvo pakviestas į Paryžių, kur karalienė pati užsakė padaryti prognozę savo sūnums. Mišelis su įkarščiu pasinėrė į skaičiavimus. Jis ilgai studijavo dangaus šviesulių judėjimą ir po to parašė ketureilius su išvadomis.

Sprendžiant iš visko, Nostradamas padarė tai, ką taip norėjo išgirsti karalienė. Jis pasakė, kad Katerinos Mediči sūnų laukia didi ateitis. Tiesa, ne visi buvo patenkinti nekonkrečia pranašystės forma. Yra pasakojama, kad dvariškiai netgi bandė jėga priversti astrologą pateikti tikslesnius paaiškinimus, aiškiai įvardijant būsimus įvykius ir konkrečias datas. Tačiau Mišelis kažkokiu būdu sugebėjo atsikratyti įkyruolių.

Neparastas įvykis nutiko 1564 metais. Katerina Mediči ir karalius Karolis IX atvyko į Salom de Provanso miestelį asmeniškai aplankyti Nostradamą. Po to jis buvo pakviestas į Arli karališkąją rezidenciją, kur oficialios ceremonijos metu aiškiaregys buvo paskelbtas karališkuoju gydytoju ir oficialiu valdančios dinastijos astrologu. Jam buvo įteikta didelė pinigų suma ir paskirta renta iki gyvenimo galo. Nostradamas užkopė į savo šlovės viršūnę. Tačiau jo gyvenimas jau ėjo į pabaigą. 1566 metais garsusis astrologas mirė savo gimtajame name.

Tiesa, ne visi rimtai žiūrėjo į Nostradamo katrenus. Dar jam esant gyvam daugelis pranašautoją vadino šarlatanu, kurio aiškiaregystės buvo ne daugiau kaip prasimanymai. Juo labiau, kad astrologas savo pranašystes skelbė labai painia forma. Tačiau, nežiūrint į tai, per kitus šimtmečius Nostradamo šlovė tik dar labiau augo, o skeptikų balsus užgožė susižavėjusių gerbėjų choras. Juk katrenuose, labai norint, galima aptikti bet kurios katastrofos išpranašavimą.

Nostradamas ypatingą dėmesį skyrė įvairioms nelaimėms, kurias turėjo patirti žmonija. Kadangi žemės drebėjimai, didžiuliai gaisrai, potvyniai, epidemijos ar ugnikalnių išsiveržimai vyksta labai dažnai, tai Nostradamo ketureiliuose nesunku aptikti ir Didįjį Londono gaisrą 1666 metais, ir Didžiąją audrą 1703 metais. Kruvinų karinių konfliktų ir perversmų, įvykusių po astrologo mirties, gausa jo darbuose leido įžvelgti ir revoliucinio teroro siautėjimą Prancūzijoje, ir dviejų pasaulinių karų siaubą.

Iš tikrųjų, kaip galima traktuoti žodžius, kad „kils karas, kokio dar nėra buvę“? Dar labiau reikalus supainiojo daugybė Nostradamo almanachų (tradiciškai vadinamų centurijomis) falsifikatų, kuriuose mistifikatoriai vėlesniais šimtmečiais galėjo autoriui priskirti tiksliai įspėtus siaubingos sausros ar garsaus žmogaus nužudymo metus. Galima sakyti, kad astrologo darbai jau seniai tapo neatsiejama Europos kultūros dalimi.

Pomirtinė šlovė

Po Nostradamo mirties jo populiarumas augo toliau. Daugelio pranašysčių nekonkretumas leido vieniems ar kitiems katrenams priskirti įvykusias katastrofas ar konfliktus. Šiandien yra tūkstančiai Nostradamo pranašysčių aiškinimų. Ir kiekvienais metais jų tik daugėja.