Susitikimas su Fletvudo monstru

Fletvudo monstras (angl. Flatwoods Monster) - tai nežinoma būtybė, gal būt, kriptitas ar ateivis iš kitos planetos, 1952 m. rugsėjo 12 d. buvo pastebėta Fletvudo miestelyje Brekstono apygardoje, Vakarų Virdžinijos valstijoje.

Viskas prasidėjo antroje 1952 m. rugsėjo 12 d. pusėje, kai šerifo Roberto Karo ir jo pavaduotojo Barnelo Longo biure suskambo telefonas - skambino keisto nutikimo liudininkai. Liudininkai tvirtino, kad matė danguje skrendantį ugnies apimtą objektą, kuris nukrito ant žemės Elko upės rajone. Šerifas, gavęs šią informaciją, padarė išvadą, kad nukrito lėktuvas (vėliau paaiškėjo, kad joks lėktuvas tame rajone nenukrito).

Tačiau vėlai vakare buvo gautas dar vienas keistas pranešimas, šį kartą iš vaikų grupės. Šie vaikai žaidė futbolą mokyklos kieme. Vaikai pamatė danguje krentantį objektą, kuris pradingo už kalvos, stovinčios fermerio Beilio Fišerio žemėje. Vaikai nusprendė surasti šį objektą. Pakeliui link kalvos jie užsuko į Ketlinos Mėj namus. Moteris kartu su dviem savo sūnumis prisijungė prie grupės.

Kai visi pasiekė kalvą, Ketlina Mėj pajuto, kad vakaro rūke buvo jaučiamas aitrus metalo kvapas, kuris graužė nosį ir akis. Priekyje žmonių bėgo šuo, tačiau staiga jis apsisuko ir grįžo prie žmonių pabrukta uodega ir labai išsigandęs. Užlipę ant kalvos žmonės pamatė mažiau kaip už 100 m šviečiantį ir šnypščiantį maždaug 3 m skersmens objektą. Žmonės patraukė arčiau. Jau buvo tamsu, grupė pamatė dvi nedideles šviesas viena šalia kitos.

Vienas berniukas turėjo žibintuvėlį. Kai spindulį nukreipė į šviesas, norėdamas geriau pamatyti, kas ten yra, žibintuvėlio šviesoje pamatė labai aukštą, maždaug 3 m aukščio būtybę, kuri turėjo „ryškiai raudoną veidą, buvo apsirengusi ryškiai žaliais rūbais, galva buvo panaši į simbolį, esantį ant pikų tūzo kortos, rūbai buvo nukarę iki žemės ir sudarė dideles klostes“.

Netikėtai keista būtybė ėmė oru artintis tiesiai link žmonių grupės. Šie, apimti panikos, pasileido nuo kalvos žemyn. Jie parbėgo namo ir po to paskambino į šerifo kontorą. Kai į iškvietimo vietą atvyko šerifas, ten jau buvo pilna vietinių gyventojų, kuriuos pakvietė vaikai. Kartu su šerifo atvyko ir vietinio laikraščio reporteris A. Li Stiuartas, kuris ėmė klausinėti įvykio liudininkus. Vėliau jis pažymėjo, kad visi, kurie matė būtybę, buvo labai išsigandę.

Stiuartas kartu su vienu Ketlinos Mėj sūnumi pats užlipo ant kalvos ir pajuto keistą nemalonų kvapą. Tačiau nieko neįprasto jis nepastebėjo. Tačiau kitą rytą Stiuartas vėl sugrįžo ant kalvos ir šį kartą pamatė paslaptingus pėdsakus.

Šerifo Karo manymu liudininkai stebėjo meteorito kritimą, o ant kalvos paprasčiausiai matė kažkokį gyvūną, kurio akys švietė tamsoje ir galėjo visus išgąsdinti. Šis, tarsi ir pagrįstas aiškini-
mas, niekaip negali paaiškinti daugelio detalių liudininkų parodymuose.

Kitą naktį vyko dar keistesni įvykiai. Vietinis gyventojas, kurio namas stovėjo prie Birčo upės, pasakojo, kad matė ryškiai oranžinės spalvos objektą, kuris skraidė danguje virš Fletvudo. Dar viena vietinė gyventoja su savo motina tvirtino, kad matė didžiulę būtybę maždaug už 11 mylių nuo kalvos, kur ją matė pirmieji liudininkai.

Vėliau tyrinėtojas Džonas Kilis surado dar vieną žmonių porą, kurie matė monstrą. Į įvykio vietą atvyko žinomas to meto anomalių reiškinių tyrinėtojas Aivanas Sandersonas, kuris labai kruopščiai apžiūrinėto įvykio vietą, ėmė dirvožemio pavyzdžius bei apklausinėjo gyventojus.

Po susitikimo su nežinoma būtybe rugsėjo 12 d. keli grupėje buvę žmonės pranešė, kad pajuto simptomus, analogiškus tiems, kuriuos jautė kurį laiką, kai buvo rūke, kurį skleidė būtybė. Simptomai pasireiškė gerklės peršėjimu ir nosies tekėjimu. 17-metis Eženas
Lemonas visą naktį jautė pykinimą, jį kamavo traukuliai, o gerklės peršėjimą jautė dar keletą savaičių po šio įvykio.

Gydytojas, gydęs kelis įvykio liudininkus, jų simptomus aprašė analogiškai, kokie būna, kai žmonės patiria garstyčių dujų poveikį, nors tokie patys simptomai gana neretai pasireiškia ir sergantiems isterija, kuri gali būti sukelta trauminio ar šokiruojančio pobūdžio įvykio.

Skeptikų išvados

Po aprašytojo įvykio praėjus 48-iems metams, Džo Nikelis, tyrėjas iš CSICOP (Committee for the Scientific Investigation of Claims of the Paranormal - Paranormalių reiškinių tyrimo organizacijos), kuri stengiasi moksliškai paaiškinti paranormalius reiškinius, 2000-siais metais pareiškė, kad ryški šviesa danguje, apie kurią pranešė rugsėjo 12 d. liudininkai, greičiausiai, buvo meteoritas, pulsuojanti raudona šviesa sklido iš lėktuvo ar švyturio, o liudininkų apibūdinta būtybė priminė jam pelėdą.

Nikelis teigia, kad pastarosios dvi aplinkybės buvo iškreiptos dėl padidėjusio nerimo, kurį jautė liudininkai, pastebėję pirmąją aplinkybę. Nikelio išvadoms pritaria kai kurie tyrinėtojai, įskaitant ekspertus iš karinių oro pajėgų.

Naktį į rugsėjo 12 d. trijose valstijose - Merilende, Pensilvanijoje ir Vakarų Virdžinijoje - buvo pastebėtas meteoritas. Taip pat buvo klaidingas pranešimas apie tai, kad degantis lėktuvas rėžėsi į kalvos šlaitą netoliese Elko upės, maždaug už 11 mylių į pietvakarius nuo numanomos būtybės stebėjimo vietos. Iš stebėjimo srities buvo matomos trys mirksinčios lėktuvo ugnelės. Gali būti, kad įvykio liudininkai matė pulsuojančią raudoną šviesą ir ją palaikė būtybės akimis.

Nikelis padarė išvadą, kad būtybės forma, judėjimas ir skleidžiamas garsas, apie kurį taip pat pranešė liudininkai, atitinka pelėdos siluetą, skridimo būdą ir skleidžiamus garsus, kuriuos pelėda skleidžia, sėdėdama ant šakos. Tyrinėtojas padarė išvadą, kad žemiau pelėdos esantys lapai, greičiausiai, sukūrė būtybės apatinės dalies (apibūdintos kaip klostytas žalias sijonas) iliuziją.

Tyrinėtojai taip pat padarė išvadą, kad liudininkai nėra vieningi dėl to, ar būtybė turėjo ginklą. Taip pat Ketlinos Mėj pasakojimas apie „nedideles kibias rankas, ištiestas į priekį“, atitinka pelėdos, nagais apkabinusios medžio šaką, aprašymą.

Alternatyvūs paaiškinimai, kuriuos iškėlė vietinė žiniasklaida, turi versiją, kad rugsėjo 12 d. grupė žmonių matė meteorito kritimą, dėl ko susidarė žmogaus formos garai, taip pat jie matė kažkokį slaptą vyriausybės lėktuvą.

Praėjus daugiau kaip 6-iems dešimtmečiams nuo šių įvykių, jų mįslė taip ir neįminta. Mūsų dienomis kiekvienais metais Fletvude organizuojamas festivalis „Žaliojo monstro“ garbei, kuris trunka nuo penktadienio iki sekmadienio pietų. Jo metu vyksta koncertai, festivalio dalyviai lankosi monstro muziejuje, jiems rengiamos ekskursijos į tą vietą, kurs jis buvo pastebėtas.