Paslaptingos Žemės vietos. Tongos vartai

Polinezijoje stovi unikalus akmeninis statinys, pastatytas XI amžiuje, - Tongos vartai. Kaip pasakojama vietinėje legendoje, tam tikru metų laiku, praėjus pro šiuos vartus, galima patekti į vietinio dievo gyvenamąją vietą bet tuo pačiu keliu grįžti atgal. pagal kitą padavimą - tai mrusių vadų sudeginimo vieta, giminystės ryšių simbolis.

Tongos vartai yra pastatyti Tonga-tapos salos rytinėje dalyje. Ši sala dar žinoma kaip Polinezijos istorinės praeities brangakmenis, jos lopšys. Dabartiniu metu saloje yra įkurtas archeologinis draustinis. Ši salos dalis yra laukinė ir negyvenama. Daug kilometrų driekiasi balto smėlio krantai ir įlankos. Netgi sunku patikėti, kad prieš daugelį metų šioje negyvenamoje vietoje tiesiog virė gyvenimas. Apie tai liudija po visą salą išsibarstę mua gyvenviečių liekanos, kurių daugiausia galima aptikti būtent rytinėje dalyje. Pati didžiausia senovės gyventojų gyvenvietė vadinasi Muu ir ji buvo įkurta ant vidinės įlankos kranto. (paranormal.lt)

Buvusioje gyvenvietėje yra memorialinė lenta, skirta pažymėti Džeimso Kuko išsilaipinimą saloje. Panašu, kad sala nuo XVIII amžiaus, kai legendinis keliautojas ją pamatė pirmą karą, išoriškai nelabai pasikeitė - Kukas salą apibūdino „ištisiniu sodu“. Kai
anglų keliautojas susitiko su vietiniais vadais, jis po to savo dienoraštyje parašė, kad šie gerai žino savo genealogiją, išsaugojo daug legendų ir padavimų.

Kaip pasakojama legendose, pirmąjį tongietį iš lervų sukūrė dievas Tangaloa, kuris ir tapo pirmojo karaliaus tėvu. Po to Tangaloa iš dangaus į Žemę išsiuntė prasikaltusius smulkius dievus, kurie turėjo padėti jo sūnui. Manoma, kad būtent šis mitas sudaro Tongos karalystės šiuolaikinės socialinės struktūros pagrindą. Iki šių dienų archipelage yra konstitucinė monarchija, ant kurios aukščiausio laiptelio stovi pats karalius, žemiau - aukštuomenės sluoksnis, o ant žemiausio laiptelio - visi kiti tongiečiai. Dabartinis karalius Tupou VI leidžia brangius pašto ženklus, kuriuose žemiau jo portreto yra užrašas: „Tonga. Ten, kur prasideda laikas“. Iš tiesų, archipelagas yra visiškai šalia datos keitimosi linijos, vietiniai gyventojai pirmieji sutinka Naujuosius Metus mūsų planetoje.

Šioje salų valstybėje karalius yra garbinamas beveik kaip dievas. Kai keliu rieda jo didelis limuzinas, papuoštas plevėsuojančiomis vėliavėlėmis, visi pritupia, o po to atsisėda kelio pakraštyje, sukryžiavę kojas ir suglaudę delnus. Tai ne šiaip gražus paprotys, o įstatymas, kurio vykdymą griežtai kontroliuoja vietiniai policininkai. Tačiau archeologiniams paminklams karalystėje pakankamai dėmesio neskiriama, jie ištyrinėti labai paviršutiniškai, netgi unikalus Tongatapos salos palikimas. Pavyzdžiui, laidojimo kompleksas, pastatytas iš koralinių kalkių blokų, sudarančius iki 4 m aukščio piramides. Iki šiol nėra žinoma, kaip ši statybinė medžiaga buvo atgabenama į salą. Yra manoma, kad blokai didžiulėmis kanojomis buvo plukdomi iš kitų salų. Pačioje saloje nėra tinkamos statybinės medžiagos.
Tačiau būtent nuo šio paslaptingo megalito - Tongos vartų, prasideda atvykusiųjų į Tongatapą pažintis su sala. Akmeniniai blokai sudarantys vartus, stovi palmių giraitėje.

Ant dviejų maždaug 5 m aukščio koralinių kalkių stulpų užkeltas 6 m ilgio akmeninis skersinis, įstatytas į duobes, iškaltas stulpų viršutinėje dalyje. Apytikriais paskaičiavimais šie trys masyvūs blokai sveria ne mažiau kaip 40 tonų.

Mokslininkai negali atsakyti: kaip prieš 1200 metų buvo pastatytas toks statinys ir kokia jo paskirtis? Kai kurie archeologai mano, kad šie vartai - tai įėjimas į praeityje buvusią karališkąją teritoriją. Tačiau aplinkui nerasta jokių kitų statinių - tik vieninteliai vartai. Kur jie vedė?

Taip pat nesuprantama, kodėl be pėdsakų išnyko paslaptingų rūmų statiniai, keliai, buities reikmenys. Vienintelis išlikęs daiktas - netoliese esanti didelė vertikali plokštė, kuri, kaip pasakojama, buvo karaliaus Tujitatuji sosto nugaros atrama. Mokslininkai padarė išvadą, kad anksčiau akmens luitai buvo kruopščiai nupoliruoti. Ant skersinio yra iškaltos žymės, atitinkančios trumpiausią ir ilgiausią metų dieną. Atsirado hipotezė, kad tai buvo senovinė observatorija, skirta paskaičiuoti lygiadienį ir saulėgrįžą. Visiški tikėtina, kad iš pradžių statinys tarnavo kaip vartai, vedantys į karalių rezidenciją, o vėliau tapo observatorija. Pagal kitą versiją, statinį pastatė karalius Tujitatuji, norėdamas sutaikyti savo sūnus, kurie buvo priešiškai nusistatę vienas kito atžvilgiu, o vartai turėjo simbolizuoti jų giminystės ryšius. Yra dar viena legenda, kurioje pasakojama, kad Tongos vartai buvo pašvęsti polineziečių dievui Mauji, kuris iškėlė archipelagą virš vandens paviršiaus.

Langi - Tui Tonga dinastijos kapas

Didelė mįslė yra ir tai, kad kai kuriuose mūsų planetos dalyse taip pat yra panašių statinių. Pavyzdžiui, Japonijoje stovi daugybė vartų, kurie žymi šventas vietas. Skiriasi tik medžiaga - japonų vartai pagaminti iš medienos. Netoli Okinavos salos yra nuskendęs statinys - su niekuo nesusiję vartai iš didelių akmeninių plytų. Romėnai taip pat mėgo savo imperiją puošti atskirai stovinčiais ceremonijų vartais. Taip pat egzistuoja Stounhendžas, o vartai Polinezijoje galėjo būti jo dalimi.

Visos šios intriguojančios paralelės tarp panašių visiškai skirtingų kultūrų paminklų tyrinėtojams leido padaryti prielaidą, kad, galimas dalykas, Ramiajame vandenyne labai tolimais laikais egzistavo „X kultūra“, kuri padarė įtaką civilizacijos vystymuisi visomis kryptimis. Norint tai įrodyti, reikia atlikti senosios akmenų konstrukcijos detalius mokslinius tyrimus. O kol kas paslaptingas istorijos paminklas stovi vienišas Tongatapos saloje ir nenori atskleisti senovės statytojų sumanymų.

1972 metais Tongos vartai ir juos supanti teritorija buvo paskelbti nacionaliniu parku. 2007 jie buvo įtraukti į Pasaulinį kultūros paveldo sąrašą.