NSO britų policininkų akimis

Policininkai yra profesionalūs stebėtojai. Jų pranešimai apie įvykius išsiskiria aiškumu, formuluočių tikslumu, informatyvumu ir, be abejo, nusipelno pasitikėjimo. Visa tai gali būti taikoma ir tiems atvejams, kai į jų regėjimo lauką patenka NSO.

Didžiosios Britanijos policijos ufologijos tarnyba

Didžiosios Britanijos kelių policijos darbuotojas Garis Hezeltainas NSO „užsikrėtė“ dar paauglystėje, kai kaimiškoje vietovėje netoliese Skantorpo miesto Linkolnšyro grafystėje pamatė ilgą baltą NSO, kurio pasirodymą lydėjo daugybė gedimų elektros tiekimo tinkle. Metams einant Gario susidomėjimas NSO tik didėjo, todėl apie 2000-ius metus šis 43-jų metų amžiaus policininkas organizavo „Policijos pranešimų apie pastebėtus NSO“ tarnybą (Police Reporting of UFO Sightings - PRUFOS).

Pagrindinis tarnybos tikslas buvo rinkti ir analizuoti britų policininkų pranešimus apie jų susitikimus su NSO. 2002-ųjų metų viduryje PRUFOS duomenų bazėje jau buvo sukaupta daugiau kaip 100 policininkų liudijimų apie pastebėtus nepaaiškinamus reiškinius danguje, kurie vyko nuo 1955 iki 2002
metų. Duomenų bazėje taip pat buvo kaupiami ir liudininkų parodymai.

2002-iais metais Didžiojoje Britanijoje leidžiamame žurnale „UFO Magazine“ pasirodė Gario Hezeltaino straipsnis „Policijos darbuotojai stebi NSO“ (Gary Heseltine. Police Officers Observe UFOs). Savo forma ir stiliumi straipsnis labiau priminė policijos ataskaitą. Jame autorius be jokių komentarų pateikė daugiau kaip 40 policininkų pranešimų apie stebėtus nepaaiškinamus reiškinius danguje ir žemėje. Įdomu tai, kad pranešėjų ataskaitose terminas „NSO“ dažniausiai net nebūdavo paminėtas, pareigūnai paprasčiausiai informavo apie tai, ką pamatė.

Toliau pateikiame keletą įdomiausių pranešimų, išspausdintų Gario Hezelteino straipsnyje.

Duomenys iš ufologinės duomenų bazės

1955-ji metai, Sasekso grafystės pakrantė. Vykdydamas tarnybą vėlų vasaros vakarą policininkas Džonas Klarkas pastebėjo virš pakrantės dideliame aukštyje skrendantį ryškiai šviečiantį apskritą objektą. Savo dydžiu objektas prilygo Mėnulio dydžiui danguje per pilnatį. Klarkas pastebėjo, kad šviečiantis diskas (ar rutulys) virš horizonto linijos pasirodė vakaruose, po 10-ies minučių jau buvo zenite, o dar už 10-ies minučių dingo už horizonto rytuose. Policininkas negirdėjo jokio garso, sklindančio nuo objekto.

1963-ji metai, Viltšyro grafystė, Čarltonas, netoliese Šaftsberio miesto. Liepos mėnesį policininkas Entonis Penis tarnybos metu pranešė apie oranžinės spalvos NSO pasirodymą, kuris praskrido virš jo ir dingo iš akiračio bulvių lauke. Po kelių dienų šiame lauke buvo aptikta apskrita maždaug 2,5 m skersmens įduba, o jos viduryje - 13 cm skersmens ir 1 m gylio duobė. Į įvykio vietą atvyko kariniai specialistai, mokantys nukenksminti nesprogusius sprogmenis, tačiau paaiškinti keistų pėdsakų atsiradimo jie nesugebėjo. Deputato iš Konservatorių partijos Patriko Volo paklausimu šis įvykis liepos 29 d. buvo svarstomas Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų posėdyje.

1966-ji metai, Češyro grafystė, Vilmslou (Mančesterio priemiestis). Vieną kovo mėnesio naktį apie 04:10 policininkas Kolinas Perksas, patruliavimo metu žingsniuodamas Olderlėjaus gatve, ore pastebėjo stambų objektą, kuris lėtai skrido 11-12 metrų aukštyje. Objektas buvo maždaug 90 m atstumu nuo Perkso, švietė žalsva spalva, buvo apie 10 m ilgio ir savo forma priminė dviaukštį miesto autobusą. Buvo matyti, kad objektą sudaro trys dalys, sujungtos į bendrą konstrukciją. Perksas NSO stebėjo apie 5 minutes, po to objektas staiga dingo. Tuo metu, kai objektas buvo matomas, nuo jo sklido aštrus švilpiantis garsas, kuris, anot policininko, jį „paralyžiavo“. Policijos valdyba Perkso ataskaitą perdavė gynybos ministerijai. Iš ministerijos atvykęs karininkas ilgai kalbėjo su policininku akis į akį.

1975-je metai, Glosteršyro grafystė, Kliv Hilo vietovė netoliese Ivšemo miesto. Vieną vasaros naktį, apie vidurnaktį budintis policininkas Džimas S. gavo užduotį patikrinti pranešimą apie tai, kad Kliv Hilo kalvos viršūnėje, šalia policijos ryšių sistemos retransliatoriaus atsirado nežinomas šviesos šaltinis, kuris, galimai, tapo didelių trukdžių šioje sistemoje priežastimi. Kai Džimas siauru ir vingiuotu keliuku privažiavo prie retransliatoriaus, pastebėjo didžiulį NSO, kybantį virš ryšio antenos, kiek dešiniau jos. Policininkas į rankas paėmė mikrofoną, norėdamas pranešti į skyrių apie tai, ką mato, tačiau automobilyje esanti racija neveikė. Neveikė ir jo asmeninis radiotelefonas. Tuo metu NSO kiek nutolo nuo retransliatoriaus ir vėl pakibo ore. Džimas užvedė automobilį ir nuvažiavo link NSO ir, kaip pats sakė vėliau, nežinia kodėl nusprendė porą kartų mirktelėti ilgųjų šviesų žibintais. Atrodo, kad NSO sureagavo į šį signalą ir akimirksniu ėmė tolti. Tuo metu prie Džimo atvažiavo jo kolega, kurį pasiuntė vadovybė, susirūpinusi, kad su Džimu nėra ryšio. Kolega pranešė, kad matė NSO, kuris didžiuliu greičiu skriejo nuo kalvos link rytų pusėje esančių neaukštų kalnų. Po to, kai NSO nuskrido, trukdžiai policijos sistemoje išnyko, o policininko radiotelefonas vėl veikė.

1980-ji, Vakarų Jorkšyro grafystė, kaimo vietovė netoliese Todmordeno. Tai įvyko lapkričio 29 d. ryte, tarp 05:10 ir 05:50. Policininkas Alanas Godfris patruliavo plente ir pastebėjo keistą objektą, lėtai skrendantį virš karvių bandos. Policininkas iš karto pasuko į šalutinį keliuką, norėdamas privažiuoti arčiau karvių bandos ir pažiūrėti, kas ten dedasi. Tačiau tai, kas vyko nuo to momento sekančias 40 minučių, Alanas neprisimena. Dalinai prisiminti iš atminties „iškritusius“ įvykius jis sugebėjo tik vėliau, regresinės hipnozės seanso metu. Pasirodo, kad policininkas privažiavo prie ganyklos, išlipo iš automobilio ir ėmė apžiūrinėti objektą, kuris nejudėdamas kybojo ore virš lauko. Netikėtai iš objekto pasirodęs ryškus baltos šviesos spindulys apšvietė Alano veidą. Vyras nuo akinančio spindulio norėjo pasislėpti automobilyje, tačiau pasijuto begulįs ant didelio stalo ryškiai apšviestoje patalpoje. Aplinkui buvo kažkokios į žmones panašios būtybės. Prie stalo priėjo labai aukštas humanoidas ir kažką žmogui pasakė telepatiniu būdu. Ką būtent jam pasakė, policininkui taip ir nepavyko prisiminti. Kitą akimirką vyras jau sėdėjo už vairo ir važiavo plentu.

Paprastai Alanas neprisimena visų šių įvykių, tačiau jo pranešimą apie pastebėtą NSO patvirtino du policininkai iš Halifakso miesto Vakarų Jorkšyre - Hovardas Tornpenas ir Džonas Porteris, kurie matė nežinomą šviečiantį objektą, skrendantį link Todmordeno. Vėliau atsirado liudininkų ir iš vietinių gyventojų tarpo, kurie matė NSO virš ganyklos tuo metu, kai Alanas buvo ateivių „nelaisvėje“.

1989-ji metai, Siaurės Stafordšyro grafystė, Mai Kopas. Vieną gruodžio dieną, apie 5 valandą ryte Mančesterio aerouosto skrydžių dispečerinės tarnybos darbuotojai lokatorių ekranuose pastebėjo keistą atsispindintį signalą, sugrįžusį, panašu, nuo didelio nejudančio objekto, esančio ant žemės ar labai neaukštai virš jos pietų kryptimi nuo aerouosto, manomai Mai Kopo kaimelio apylinkėse. Dispečeriai susisiekė su Kidsgrovo miesto, esančio į pietus nuo Mančesterio, policijos valdyba, pranešė numanomas objekto koordinates ir paprašė patikrinti, ar šiame rajone nepasirodė kas nors neįprasta. Į nurodytą rajoną buvo išsiųsta patrulių automobilis su dviem policininkais. Kai jie atvyko į nurodytą vietą, tai iš karto pastebėjo neaukštai virš žemės paviršiaus pakibusį didžiulį rutulio formos baltai žalią NSO. Objektas į tvarkos sergėtojų pasirodymą visiškai nesureagavo. Tačiau policininkams susisiekti su valdyba ir pranešti apie padėtį nepavyko, nes jų radiotelefonai ir automobilyje esanti racija neveikė. Teko grįžti į valdybą ir žodžiu pranešti tai, ką matė. Tuo metu į valdybą ėmė plaukti žmonių, mačiusių tą patį NSO, pranešimai. Netrukus liudininku tapo ir pats policijos valdybos viršininkas Piteris Groukotas. Mančesterio aerouosto vadovybė, sužinojusi apie policininkų žvalgybos rezultatus, susisiekė su artimiausių karinių aviacijos bazių vadovybe, tačiau jokios informacijos apie paslaptingą NSO negavo. Policijos valdyba, savo ruožtu, pasiuntė raštišką pranešimą apie incidentą į gynybos ministeriją, kurios elgesys vėliau pasirodė labai keistas: ministerija kategoriškai neigė, kad gavo šį pranešimą!

2002-ji metai, Šiaurės Jorkšyro grafystė, Helifildas, netoliese Skiptono miesto. Balandžio 7 d. naktį apie 03:15 policijos darbuotoja Linda V., važiavo automobiliu namo po budėjimo. Pakeliui namo ji nusprendė sustoti A-65 plento šalikelėje netoliese Helifildo ir pasigrožėti danguje skrendančia kometa. Tačiau pareigūnė, vos išlipusi iš automobilio, vietoje kometos pamatė danguje skriejančius tris ryškius taškus, kurie sudarė trikampį. Buvo neaišku, ar tai trys skirtingi objektai, ar vienas trikampis objektas su keliais šviesos žibintais. Pareigūnė nedelsiant telefonu susisiekė su seržantu, su kuriuo budėjo, ir kuris taip pat tuo metu važiavo namo į Votlį Vakarų Jorkšyro grafystėje. Seržantas sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir iš karto pastebėjo danguje tuos pačius tris šviečiančius taškus ir apie tai informavo Lindą. Kiekvienas pareigūnas NSO (arba vienu metu tris jų) stebėjo apie dvi minutes, po to šviečiantys taškai dingo už horizonto linijos.