Ar egzistuoja namai vampyrai?

Kada nors susimąstėte, kodėl vienuose namuose jaučiatės puikiai, o kituose pašiurpsta oda ir nesinori pasilikti? Vieni dėl to kaltina antikvarinius daiktus, kiti – būste gyvenančias dvasias, treti – požeminius vandenis, netgi magnetinio lauko ypatumus. Anot filosofo, okultinių mokslų daktaro Leopoldo Malinausko, vienintelį neaiškaus nerimo kaltininką, vagiantį energiją, rasti sunku. Jo netgi neverta ieškoti.

Ar egzistuoja bloga namų aura arba energetika?

Psichologai sakytų, kad jei kokioje nors erdvėje blogai jaučiatės, gali būti, jog jūs ir ta aplinka nederate energetiškai. Introvertams, pavyzdžiui, energetiškai netinka diskoteka arba klubas, nes jie ten „išsibarsto“. Tokiems asmenims daug geriau būti vieniems ramioje aplinkoje, kur yra jų fotelis bei kiti mėgstami daiktai (knygos, kompiuteris, puodelis ir t. t.). Tokioje erdvėje jie papildo energijos atsargas, tampa stipresni, bet, pavyzdžiui, patekę į Gariūnų turgų, jaučiasi išsekę, nes tai – ne jų erdvė. Tačiau ekstravertams, uždarytiems vieniems kambaryje ir ten pabuvusiems tris dienas, gresia mirtis. Jiems reikia išeiti į lauką, nes šie asmenys energijos gauna iš aplinkos. Gatvė, ryškesni drabužiai, aplinkinių dėmesys papildo ekstravertų energijos atsargas. Manau, ekstravertų ir introvertų tema yra neblogas pavyzdys, kodėl vienoje erdvėje jaučiamės gerai, kitoje – blogai.

Kita vertus, mistikai sakytų, kad jei žmogus jautrus, gali jausti, jog tam tikroje erdvėje yra kas nors netinkamo. Nepatogumas gali būti juntamas dėl geologinių dalykų, pavyzdžiui, požeminės upės arba jei namas stovi šalia kapinių ar senų kapinių vietoje, kai jo pamatai stovi ant kaulų tiesiogine šių žodžių prasme. Tokių dalykų jautimas iš tiesų gali daryti įtaką žmogaus nuotaikai.

Taip pat namie gali būti nemalonu dėl to, kad čia yra gyventojų, kurių nematome. Tai dvasios-dariniai, kurie niekada neturėjo kūno ir gyvena tam tikrame dvasiniame lygmenyje. Taigi jei kokia nors erdvė yra dvasių buveinė, jautresni žmonės joje jaučia diskomfortą. Jie gyvena tarp darinių, kurie lyg ir turėtų būti apribotoje teritorijoje, bet ji dažnai susijungia su žmonių erdve. Kita vertus, kyla klausimas, kas yra tikrieji atėjūnai? Ko gero, tos dvasios jūsų įsigytame name gražiai gyveno maždaug 300 m., bet štai pasirodėte jūs ir ėmėte kviestis ekstrasensus ar net egzorcistus, kad jas išvarytų. Galbūt dvasios taip pat nori išvaryti jus – būsto pirkėjus? Taigi, kaip manote, kas dabar turi čiuožti lauk?

Įmanoma su nematomomis dvasiomis sugyventi?

Būtų neblogai (juokiasi). Manau, mūsų protėviai žinojo, kaip tai padaryti. Kaip manote, kodėl namuose, kuriuose yra nematomų gyventojų, indaujoje ima barškėti puodeliai ir lėkštelės, kurie dažniausiai būna naudojami tik apsilankius svečiams? Todėl, kad ta dvasia mato, jog indų pridėta, o valgio juose nėra. Mūsų senoliai žinojo, kad vėlėms gruodžio 24 d. naktį reikia palikti padengtą stalą, o per Vėlines į kapines nešti maistą ir kartu vaišintis. Beje, maistą nešė tokį, kurį kadaise mėgo mirę artimieji. Jei valgant ant žemės nukrisdavo koks nors maisto kąsnelis, jo neskubėdavo kelti, nes palikdavo vėlėms. Visas šias protėvių tradicijas panaikino krikščionybė.

Būtų keista, jeigu šiais laikais niekas nepakeltų ant žemės nukritusio maisto…

Seniau buvo kitoks santykis su vėlėmis. Anksčiau pastarąsias ne tik maitindavo, bet jų ir atsiprašydavo. O dabar rūpinamasi ne kaip su jomis sugyventi, bet kaip išvaryti. Visų pirma reikėtų stengtis neužkliudyti anapusinio pasaulio darinių, o jei jau užkliudėte, geriau patiems pasitraukti. Tiesa, senbuviai elgiasi gražiai, tačiau būna tikrai piktų ir agresyvių dvasių, tačiau jos – naujokės. Kaip mes iš pradžių nemokame elgtis anapusiniame pasaulyje, taip ir iš ten atklydusios vėlės nežino, ką turi daryti. Jos gali kelti kur kas daugiau rūpesčių. O senbuvės čia gyvena ir gyvens, tik ar žmonėms pavyks su jomis sutarti, čia jau kitas klausimas.

Teigiama, kad tokių būtybių namie gali ir nebūti, bet jas vilioja bei blogą energiją būste kuria švilpimo, kojų brūžinimo į grindis garsai, netvarkingi namai, pavyzdžiui, neplauti indai, neišneštos šiukšlės ir pan. Tai tiesa?

Manau, egzistuoja tiek metafizinė, tiek fizinė trauka. Metafizinė trauka – tai mintys, nuostatos, galinčios formuoti namų energetiką. Taip pat gali būti fizinė saviraiška, pavyzdžiui, verbalinė (keiksmai arba prakeiksmai). Regėtojai tikina, kad erdvėse, kur nuolatos keikiamasi, viskas, kas pasakoma, tarsi pavirsta želės konsistencijos varvekliais ir pakimba prie lubų bei sienų. Dažnai būna, kad būste, kur slogi atmosfera, padarius remontą (nudažius baltai lubas, pakeitus tapetus ar pan.) atsiranda aidas. Bet jei tame būste pusmetį vėl keikiamasi arba gyvena žmonės, kurių nuotaikos visada būna blogos, aidas dingsta. Vadinasi, reikia imti kibirą, šepetį ir šveisti, kol bus švaru. Tačiau gali būti ir vadinamas metafizinis valymas, t. y. reikia išvalyti ne tik namus, bet ir mintis. Tuomet jūsų energija pasikeis.

Sakoma, namų energiją vagia daiktai, ypač jei žmogus mėgsta būste kaupti antikvarinius daiktus. Tiesa, tai nesusiję su šeimos relikvijomis, nes jos skleidžia teigiamą energiją.

Gali būti ir taip. Juk jei patalpą, kurioje ilgai tvyrojo neigiama energija ir susikaupė daug minėtų varveklių, įsivaizduotume kaip teigiamos bei neigiamos energijos dėlionę, išskirstytą į gabalėlius, tuomet pastarieji turėtų sukaupę tam tikrą energiją. Vienu tokiu gabalėliu gali būti ir sendaikčių turguje įsigyta sofa.

Ar energiją gali vogti negyvi daiktai, kadaise buvę gyvi, tarkime, sudžiūvusios gėlės, ant sienų kabančios šernų galvų iškamšos, netgi mediniai baldai?

Teigiama, kad tokie daiktai kaupia mirties energiją. Tai panašu į tiesą, nes viskas, kas nuolatos kinta, nuo seno laikoma pozityviu dalyku, o tai, kas sustoja, kaupia negyvą arba mirties energiją. Tačiau nebūtinai daiktai gali būti energijos vagys. Jais gali būti ir žmonės. Jeigu asmuo negeba energijos pasiimti iš aplinkos, ją vagia iš šalia esančių asmenų. Dažnai vaikas tampa vampyru ir siurbia motinos energiją, bei atvirkščiai. Vampyras artimąjį kuo nors kaltina, o pastarasis nė nejaučia, kaip atiduoda siurbikui pliūpsnį energijos. Taigi savo būste blogai jaustis galite ne tik dėl čia esančių daiktų, bet ir dėl drauge gyvenančių žmonių. Ir kuo asmuo vaidina silpnesnį arba yra silpnesnis, tuo jis daugiau išsiurbia energijos. Jeigu tokiam žmogui neparodysite dėmesio, tikriausiai teks tris kartus per dieną kviesti greitąją medicinos pagalbą… Ir tikriausiai visiems giminaičiams bei pusei Lietuvos bus pranešta, kaip nesirūpinate tokiu nelaimėliu. Beje, pastarasis, besiskųsdamas giminaičiams, iš jų sulauks užuojautos, dėmesio ir, žinoma, išsiurbs dalį jų energijos. Tokį dalyką galima pavadinti vagyste.

Taigi didžiausios problemos kyla ne dėl daiktų, o dėl žmonių?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Tai gali būti geologiniai, kosminiai veiksniai, charakterio tipai, žmonių santykiai ir santykiai su dvasiomis… Taigi gali būti visas komplektas veiksnių, kodėl tam tikroje erdvėje jaučiamės blogai. Labai sunku išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tai – tarsi sriuba, į kurią įdėta įvairių produktų, kuri yra išvirta ir sutrinta. Tiesiog reikėtų būti ten, kur gera. Vieni gerai jaučiasi parke, kiti – Nidoje ir t. t. Kai namai ima siurbti energiją, reikia atsikelti ir išeiti. Jeigu jaučiate, kad sukatės vietoje, viskas nervina, aplinka yra tarsi įsielektrinusi, meskite namų ruošos darbus, apsirenkite ir eikite į parką arba senamiestį. Lyja? Sušlapo batai? Nieko, išdžius. Jeigu matote, kad erdvė ėmė jus tarsi metodiškai žudyti, veržti kilpą ant kaklo, tiesiog išeikite. Ir namai nuo jūsų pailsės, ir jūs nuo jų. Rašo priekavos.lt