Farmakedonas. Rokfeleriai farmacinė mafija?

Kaip atsitiko, kad pasaulyje farmacijos firmų esama lyg ir daugybė, o visų jų šeimininkas – vienas ir tas pats? Kaip atsitiko, kad mūsų gydymas atsidūrė firmų, kurios pelnosi iš žmonių nuodijimo ir žudymo, rankose? Kaip atsitiko, kad medicina pasirinko kelią, kurį jai nurodė žmogus, kaltinamas daugpatyste, prievartavimu, sukčiavimu ir šarlatanyste? Kaip atsitiko, kad mūsų vyriausybės naudoja terorą ir bauginimą, prievartauja savo piliečius, kad užtikrintų pelnus cheminei ir farmacijos Rokfelerių šeimynėlės mafijai?

Atsigręžkime į pradžių pradžią…

Giminę įkūrė žmogus, kaltintas daugpatyste, sukčiavimu, arkliavagyste William Avery Rockefeller (1841–1922). Jis buvo Roquefeuille šeimos palikuonis, ši šeima XVII amžiuje iš Noivido (Reinlando Pfalco žamė Vokietijoje) emigravo į Ameriką.

Nors jokio atitinkamo išsilavinimo neturėjo, Viljamas Eiveris Rokfeleris įžūliai prisistatinėjo žmonėms kaip gydytojas. Ir ne šiaip koks gydytojas, bet tiktai „daktaras Viljamas E. Rokfeleris, žinomas vėžinių susirgimų specialistas“.

Savo pirmuosius dolerius vaikinas užsidirbo važinėdamas po šalį ir gydydamas žmones nuo vėžio savo stebuklingais vaistais, sumaišytais iš naminės degtinės ir benzino. Gydė jis sparčiai ir labai sėkmingai – susirinkęs pinigus iš beviltiškų ligonių jis visada spėdavo laiku išnešti kudašių negavęs į skudurus. Kiek jis tada užsidirbo iš vėžio „gydymo“, galima tiktai spėti, tačiau trylikai procentų kompanijos Standart Oil akcijų nusipirkti jam tikrai pakako.

Nors prekeivio įgūdžius Viljamas išbandė įvairiose sferose, tačiau savo sėkmingos patirties su benzino ir naminės degtinės mišiniu niekad nepamiršo. Vėliau šis eksperimentas tapo kelrode žvaigžde jo farmacijos imperijai.

Sekantis labai svarbus etapas, auginat imperijos muskulus, susijęs su vokiečių koncerno IG Farben pavadinimu. Taip taip, su tuo pačiu žymiojo Zyklon B gamintoju. Taip taip, su koncernu, kurio gamyklų niekad nebombardavo sąjungininkai, nors tai galėjo iškart suparalyžuoti visą nacistų karinę mašiną.

Nes IG Farben buvo bendras Rokfelerių ir Rotšildų šeimyninis verslas. Darbavosi šitos šeimynos draugiškai, darniai ir labai efektyviai:

✦ II Pasaulinio karo pradžioje kartelio IG Farben įtakos zona aprėpė 93 pasaulio šalis visuose mūsų nuodėmingos planetos kampeliuose.

✦ II Pasaulinio karo pradžioje koncernas jau buvo prarijęs 613 kitų panašaus profilio kompanijų.

✦ II Pasaulinio karo pradžioje IG Farben bendradarbiavo ir rengėsi praryti dar 2000 kompanijų visame pasaulyje.

✦ II Pasaulinio karo pradžioje IG Farben disponavo šešių milijardų aukso markių kapitalu ir buvo stambiausias pramoninis kartelis Europoje ir stambiausia chemijos kompanija pasaulyje.

✦ II Pasaulinio karo pradžioje, dėka susijungimo su tokiais monstrais kaip Kodak, DuPont ir Standart Oil koncernas pavirto galingiausiu karteliu per visą istoriją.

Po karo, 1953 metais vokišką IG Farben dalį perrašė tokiems kartelio nariams kaip Bayer, Hoechst ir kt., kad žmonėms nekiltų asociacijų su Zyklon B. Truputį nuprausę veidelį, tais pačiais metais Rokfeleriai tuojau pat „prichvatizavo“. Suprantama, uždarame aukcione. Per 225 anonimus, dirbusius, savaime aišku, Rokfeleriams. Už kažkokius ten niekingus 329 milijonus dolerių, suprantama.

Tokio štai „aukciono“ autoriumi ir „garvežiu“ tada tapo Robertas Kenedis, tačiau kai tik jis pradėjo daryti užuominas apie šį b“aukcioną“, iškart iš kažkur išdygo palestinietis Serhanas Serhanas (nušovęs Kenedį rinkiminės kampanijos metu – Versijos).

Šiandien pagrindinis šio super kartelio prižiūrėtojas yra Citibank – dar vienas Rokfelerių kūdikis.

Svarbiausiu superkartelio tolesnio skverbimosi taranu tapo Jungtinių Tautų Organizacija, mylimas Rokfelerių šeimos kūdiūkis, kuris laikomas sėkmingiausiu monopolijos mechanizmu, užtikrinančiu jai globalinę įtaką.

O kai viskas buvo susiglemžta, Rokfeleriai pradėjo savo totalinį puolimą prieš tuometinę mediciną, kuri su panieka juokėsi iš stebuklingų vaistų, pagamintų iš benzino ir naminės degtinės.

Pirmiausiai šeimyna sunaikino tos medicinos, kuri siekė teikti pagalbą žmogaus organizmui ir skatino jį patį save gydytis bei skelbė kažkokius keistus lozungus „Nepakenk!“

Jeigu 1905 metais JAV buvo 160 medicinos mokslo įstaigų, kurios vadovavosi principu „Nepakenk!“, tai 1950 metais tokių jau nebeliko nė vienos. Tokiu pačiu potvyniu šeimyna plūstelėjo ir per visą pasaulį. Rezultatas – medicina, kuri stengėsi gydymo metu žmogui nekenkti, buvo išstumta užn įstatymo ribų. Ir niekam nerūpi, kad šios medicinos rezultatai yra kur kas geresni už benzininės-degtininės medicinos.

Dabar visur studentai mokomi gydyti žmones tiktai benzininėmis-degtininėmis tabletėmis ir injekcijomis. Šitaip farmacijos mafija apmoko savo nuosavus piliulių ir injekcijų platintojus, kurie užtikrina maždaug trilijono dolerių metinį pelną. O pelnas toks kosminis dėl tos priežasties, kad ir maržos – kosminių dydžių, be to, ir mokesčiais ypatingai neapkrautos.

Ir visai nesvarbu, kad benzino-degtinės preparatus labai retai kada galima pavadinti vaistais.

„Nepakenk“ medicina oficialiai ir visuotinai paskelbta šarlatanyste. Oficialiai ir visuotinai pripažįstami tiktai diplomai, kuriuos išduoda benzino-degtinės mokymo įstaigos.

Bet tai tik viršūnėlės… Yra ir šaknelių.

Kad farmacijos mafija žertųsi kosminius pelnus, reikalingi nesibaigiančio ligonių srauto tiekėjai. Tokiais ligonių tiekėjais darbuojasi kiti Rokfelerio imperijos padaliniai – chemijos ir biotechnologijų pramonė. Taip taip, didysis pasaulio gelbėtojas nuo bado grėsmės Monsanto – irgi Rokfelerių šeimynos kūrinys. O apie kokią nors chemiją ir kalbėti tingisi.l chemija apnuodyta visa mūsų gyvenamoji aplinka – kur tik įmanoma ir kaip tik įmanoma. Pradedant oro gaivikliu tualete, baigiant skalbimo milteliais. Viskas pasitarnauja kaip priemonė nuvaryti mus pas benzino-degtinės farmacijos mafiją.

Rokfelerių šeimyna apnuodijo ne tik mūsų aplinką, bet ir maistą. Maisto apnuodijimo procesas padalintas į du etapus: nuodijimas žemės ūkyje ir nuodijimas produktų perdirbime.

Derliaus apnuodijimu užsiima didysis gelbėtojas nuo bado mirties Monsanto, o kad maistas būtų galutinai užnuodytas perdirbant derlių į produktus, Rokfelerių šeimyna aprūpina perdirbėjus keturiais šimtais rūšių įvairiausių „E“ priedėlių ir keturiais tūkstančiais rūšių stebuklingos bjaurasties, kuri keičia chemines ir/arba fizines produkto savybes į tokias, kurias suprantamos tiktai perdirbėjo fantazijai.

Tuo, kad Rokfelerių šeimynėlė užsiima tingios ir už skatikus dirbti nebenorinčios baltosios rasės naikinimu – tai netgi mano katinui suprantama. Bet argi galima nesižavėti, kaip sumaniai ir su kokia fantazija jie mus naikina! Iš pradžių nudiria visas įmanomas odas, ir tik paskui išmeta į istorijos šiukšlyną.

O jau mes kokie šaunuoliai! Savo vaikams grūdame į burnas absoliučiai jiems bereikalingus vitaminus, patys ryjame niekam nereikalingus maisto papildus – ir dar patys save giriame kaip nepaprastai sumanius ir apsišvietusius!

Bet juk pati Rokfelerių šeimynėlė yra linkusi gydytis homeopatiniais preparatais, ir savo iš benzino ir naminės degtinės pagamintų piliulių negeria.

Gal mums išties laikas keliauti į istorijos šiukšlyną? Už savo buką pasitikėjimą savimi?