Kaip atmerkti Trečiąją akį?

Susirūpinęs, ieškantis geriausios išeities žmogus suraukia antakius, trina pirštais kaktą, tarpuakyje įsirėžia raukšlė. Nežinodamas, jis aktyvina Trečiąją akį. Kur yra šis mistinis organas, kam jis reikalingas?

Dauguma tautų išsaugojo legendas apie mistinę Trečią akį, kuri regi praeitį ir ateitį, mato kiaurai sielas, įžvelgia Visatos reiškinių ir daiktų esmę. Prisimenate: „karalaitės kaktoje Mėnuo sidabru žėrėjo“? Induizmo pasiekėjai vadina ją „amžinybės akimi“, antikos filosofai – „klapanu, reguliuojančiu dvasios kiekį“. Klasikinės medicinos žodynuose ji aprašoma kaip – „0,2 g ovalios formos liauka, slopinanti kaulų vystymąsi ir lytinį brendimą“. Tai – epifizė, arba kankorėžinė liauka, esanti galvos tarpinių smegenų srityje, ant gumburio. Manoma, jog šis judrus, mažai tyrinėtas organas ir yra perėmęs evoliucijos bėgyje Trečiosios akies vaidmenį.

Motinos įsčiose, antrąjį nėštumo mėnesį, vaisiaus galvos smegenyse pradeda formuotis dar viena akis – su stiklakūniu ir nervų ląstelėmis. Po mėnesio ji išnyksta. Mokslininkai spėja, jog senose civilizacijose, budistų šventraščiuose Vedose aprašytose epochose-jugose žmonės (ne tie, kurie kilo iš beždžionės) turėjo atvirą Trečiąją akį. Dėl to ir gyveno apie 900 metų kaip biblijinis Adomas, bendravo telepatiškai ir prilygo paranormaliais sugebėjimais dievams. Keičiantis epochoms, ir menkėjant žmogaus dvasinėms galioms, Trečioji akis „pasislėpė“ kaukolėje, jos funkcijas perėmė kankorėžinė liauka. Leonardas da Vinčis, 21 amžiaus ir Vandenio eros simbolis, ją pavadino sielos buveine. Deja, vėliau Švietimo amžiaus moksliukai nurašė epifizę kaip rudimentinę, tai yra žmogui jau nereikalingą. Kurgi ne – jei nuo 7 metų amžiaus ji pradeda nykti!

Trečiąją akį išsaugojo kai kurios gyvatės ir driežai. Pas juos tai organas, padengtas vos permatomu odos sluoksniui ir ypač jautriai reaguojantis į ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius. Yra užfiksuota, jog pas jogus, šamanus, atsiskyrėlius, pasirinkusius dvasinį, ne materialųjį gyvenimo kelią, kaukolės kaulai ties momenėliu pradeda tirpti, kol suplonėja iki odos storio. Jų momenėlis atsidaro, kaip mažų kūdikių. Jie vėl geba priimti informaciją ne vien 5 pojūčio organais, bet ir 6-uoju – Trečiąją akimi. Pasirodo, kankorėžinėje liaukoje, yra „smegenų smėlio“ – kalcio ir kitų mineralų kristalų. Rusų mokslininkai A.Paničevas ir A.Gulkovas ištyrė, jog šie mikroskopiniai kristalai reaguoja į subtiliausią banginį spinduliavimą, net į kosminių objektų gravitacinių laukų kitimą. Galbūt, gilinantis į epifizės paslaptis, paaiškės, kodėl žmogus reaguoja į žvaigždžių energijas ir kokiais fiziniais dėsniais grindžiama astrologija.

Epifizės liauka, be to, gamina melatonino ir serotonino hormonus. Melatoninas sintezuojamas naktį, kai žmogus miega. Jo paskirtis – nuraminti, suteikti harmonijos ir ramybės pojūtį. Serotoninas gaminamas dieną, aktyvumo periodu. Serotoninas reguliuoja emocinį tonusą – puikią ar bjaurią nuotaiką. Nėra saulės, visi aplink paniurę ir pikti, energetiniai vampyrai neleidžia ramiai dirbti ir džiaugtis gyvenimu, seksualiniai nuotykiai eikvoja liaukų našumą ir atsargas – serotonino mažėja, apima apatija ir mieguistumas. Tai ženklas, jog žmogus instinktyviai ieško būdų pasikrauti melatonino. Meditacijos – irgi vienas iš būdų sureguliuoti kankorėžinės liaukos veiklą, subalansuoti melatonino ir serotonino pusiausvyrą.

Italų mokslininkas D.Pjerpaolis 1944 m. persodino senų pelių epifizės liaukas jaunoms cyplėms, kurios kaipmat paseno, o senutės pergyveno savo proanūkes. 2001 metais Pasauliniame gerontologų kongrese buvo pristatytas vaistas – epifizarinis epitalonas. Jis didina melatonino kiekį organizmuose, kurie po to ilgai nesensta ir jaučiasi aktyvūs. Mokslas, kaip visada remiasi chemijos technologijomis. Užtat dvasinė žmonijos patirtis rodo, jog skaistumas, sielos ramybė, nuolatinė vidinė ir išorinė harmonija padeda be papildomų hormonų injekcijų išlaikyti jaunatviškumą ir energiją iki žilos senatvės.

Įvairiose dvasios praktikose yra siekiama suaktyvinti Trečios akies veiklą, kuri siejama su Adžnos, arba Mėnulio čakra. Induizme dvasios mokytojai surasdavo jos vietą žmogaus kaktoje, tarp antakių, ir pažymėdavo simboliniu raudonu apskritimu – tilaku. Nepainiokite tilako su tika – specialia žyme indų moterų kaktose. Jos reikšmė šiek tiek kitokia. Dvasinė iniciacija, arba tilako žymėjimas vykdavo kaip ypatinga šventė, kaip žmogaus sąmoningo dvasinio pasirinkimo ir augimo įprasminimas. Pagal tilaką mokytojai suprasdavo, ar mokinys dvasiškai auga. Jei Adžnos čakros energijos laiko bėgyje pakildavo aukščiau, tai reiškė, jog mokinys dvaiškai apsileido, paskendo vien žemiškuose rūpesčiuose. Geras ženklas, jei Adžna nusileisdavo. Tilakas buvo piešiamas ir tam, kad mokiniai nuolat susitelktų į aukštesnius tikslus, matytų įvykius vidine rega. Žmonės su gera karma jau gimsta su aktyvia Adžna, arba „atmerktąja Trečiąja akimi“. Dorovingas ir gerietiškas gyvenimas, stiprus tikėjimas irgi ją „atveria“. Kartais tarpuakyje yra apgamas ar kažkokia žymė, rodantys, jog praėjusiame gyvenime žmogus meditavo, buvo patyręs sielos nušvitimų.

Anot induistų, individas su neveiklia Adžna yra įvykių, aplinkybių ir kitų žmonių vergas, nesugebantis valingai priimti sprendimų ir sąmoningai tvarkyti savo gyvenimo. Šis gražus induistų siekis šiandien tampa masiška mada. Trečiają akį atidarinėja ir atsidaro kas netingi. Tačiau be prieš tai vykusių sąmonės pokyčių, teisingų dvasinių praktikų, gilių dvasinių sukrėtimų ir nušvitimo toks mechaninis energetinio centro atidarymas yra pavojingas. Jis gali baigtis akla priklausomybe nuo juodojo mago ir žiniuonės, psichine liga arba visišku asocialumu.

Sufijai yra užrašę istoriją apie Jėzų Kristų ir tris jo mokinius, užsimaniusius įgyti ypatingų galių – prikelti mirusiuosius. Kristus pasiūlė juos išmokyti, kaip gražiai ir teisingai numirti. Esą, kokia nauda iš tų stebuklingų technologijų, jei mokiniai negalės prikelti savęs po mirties? Tačiau šie užsispyrė, kol pagaliau pažino tas galias. Apsidžiaugė ir nurūko į artimiausią kaimą ieškoti numirėlių, kad išbandytų, ar veikia Kristaus metodas. Ten lavonų nerado, užtat pakeliui į kitą kaimą aptiko kažkieno griaučius. Juos paveikė stebuklingu Kristaus metodu ir prikėlė iš numirusiųjų… liūtą. Liūtas tris smalsuolius kaipmat suvalgė. Čia – atsakymas, kodėl nereikia skubėti atmerkinėti Trečiąją akį.

Astrologė Saulė, publikuota „TV per savaitę“ 2005 m., horoskopas.lt