Kensingtono rūmų prakeiksmas

Kai princas Viljamas su žmona Keite Midlton paskelbė, jog savo oficialiąja rezidencija nusprendė pasirinkti Kensingtono rūmus Londone, žiniasklaida, kuri aptarinėjo šį sprendimą, paskubėjo perspėti sutuoktinius, kad virš rūmų, kuriuose jie rengiasi gyventi, kybo senas prakeiksmas.

Ilgas nelaimių sąrašas

Kaip teigia vyriausioji Didžiosios Britanijos karališkųjų rūmų kuratorė Liusė Vorsli, buvo ne mažiau septynių princesių, kurias Kengsintonas priėmė labai nedraugiškai. „Kai kurias jų rūmuose apėmė depresija, o kai kurios netgi išprotėjo“ - papasakojo Vorsli laikraščiui „The Daily Mail“.

Ilgas nelaimių sąrašas liudija tai, kad rūmai yra prakeikti. Todėl apie aukštuomenės gyvenimą rašantys žurnalistai labai nusistebėjo tuo, kad Viljamas ir Keitė nusprendė juos padaryti savo namais.

Rūmų istorija prasidėjo XVII amžiaus pabaigoje, kai Vilhelmas III Oranietis ir karalienė Marija nurodė architektams kardinaliai perstatyti ir praplėsti namą, kurį jie nusipirko Kensingtone, tuo metu garsėjusiame savo švariu oru.

Deja, šis oras nepadėjo karalienei Marijai, kuri 1694-ais metais, būdama vos 32 metų amžiaus, mirė nuo raupsų, nespėjusi karaliui palikti palikuonio.

Įdomu tai, kad nei anksčiau, nei po šio įvykio daugiau nuo raupsų, kurie ne vieną amžių buvo paplitę Europos teritorijoje, Kensingtono rūmuose daugiau niekas nemirė!

Praėjus astuoniems metams po šio liūdno įvykio, Vilhelmas III, jodinėdamas prieš savo rūmus, nesėkmingai nukrito nuo arklio, susilaužė petį. Netrukus prasidėjo komplikacija - pneumonija, nuo kurios po neilgos ligos karalius iškeliavo paskui savo žmoną į kitą pasaulį.

Karūną paveldėjo jo sesuo Ana, kuri taip pat persikėlė į Kensingtoną. Ji buvo ištekėjusi už Danijos princo Jurgio, kuriam rūmuose pagimdė net 17 vaikų, tačiau nė vienas jų nesulaukė pilnametystės.

Kai karalienė mirė nuo podagros, į sostą atsisėdo Jurgis I. Be kitų darbų jis užsiėmė ir Kensingtono rūmų restauravimu. Jo šeimyninis gyvenimas iš karto subyrėjo: žmona jam buvo neištikima, todėl karalius ją išsiuntė ir užrakino tolimoje pilyje Vokietijoje, iš kur buvo pats kilęs.

Vėliau rūmuose gyveno kiekviena savaip nelaiminga karalienės Karolina, Šarlotė ir Viktorija. Pavyzdžiui, Karolina, Jurgio II žmona, mirė baisiose kančiose ginekologinės operacijos metu.

Paskutinioji šiame sąraše yra princesė Diana, kuri taip pat ilgai gyveno rūmuose ir neišvengė nelaimių. Jos santuoka su princu Čarlzu nenusisekė, o pati ledi Di žuvo 1997 m. rugpjūčio 21 d. automobilio katastrofoje.

Be viso to, rūmuose gyvena daugybė vaiduoklių, tačiau visa tai, panašu, naujakurių princo Viljamo ir Keitės Midlton visiškai negąsdina. Prieš keletą mėnesių jie netgi surengė Kensingtone keletą ekskursijų, kurios buvo pavadintos „The Eerie Evening Tours of the Enchanted Palace“ („Šiurpūs vakariniai pasivaikščiojimai užkerėtuose rūmuose“). Tiesa, iš anksto buvo paskelbta, kad šiose ekskursijose nerekomenduojama dalyvauti jaunesniems kaip 12 metų asmenims.

Vaiduoklių galerija

Kensingtono rūmai turi daugybę paslapčių, juose besilankę turistai gana neretai pasakoja, kad tuo metu, kai lankėsi rūmuose, juto kažkokią slogią atmosferą.

Ne vienas rūmuose apsilankęs žmogus pasakojo, kad matė graudžiai verkiančios taip ir negimusių vaikų karalienės Marijos vaiduoklį, taip pat Jurgio II vaiduoklį.

Sunkiai sergantis karalius iki pat paskutinės gyvenimo minutės laukė sugrįžtančių laivų su pasiuntiniais iš jo gimtojo Hanoverio. Deja, pasiuntiniams atvykti greičiau trukdė blogas oras, o karalius, nors ir sunkiai sergantis, laikas nuo laiko lipo iš lovos, prieidavo prie lango ir su viltimi žiūrėdavo į ant stogo esančią vėtrungę, kuri niekaip nenorėjo pakeisti savo padėties, ir burbėjo: „Kodėl vėjas nesikeičia, kada pagaliau grįš mano pasiuntiniai?“

Jurgis II jų taip ir nesulaukė, tykiai mirė apniukusią 1760-ųjų metų spalio mėnesio dieną. Liudininkai teigia, kad nuo to laiko iki dabar karaliaus vaiduoklis dažnai matomas kambaryje, kuriame mirė, prie lango. Jis žiūri į vėtrungę ir vokišku akcentu tyliai klausia: „Kada gi grįš mano pasiuntiniai?“

Rūmų darbuotojai ir daugybė lankytojų pasakoja, kad reguliariai pasirodo karalienės Jurgio V žmonos karalienės Marijos ir Jurgio II proanūkės princesės Sofijos vaiduokliai. Pastaroji, gyvendama Kensingtono rūmuose, davė skaistumo įžadus ir visą gyvenimą praleido užsidariusi rūmuose. Vienintele jos „paguoda“ buvo verpimo ratelis, o pati princesė verpdama rasdavo nusiraminimą. Panašu, kad princesė iki šiol verpia, nes kambariuose, kuriuose gyveno princesė Sofija, kartais yra girdimas specifinis verpimo ratelio garsas.

Kensingtono rūmuose yra nemažai ir bevardžių vaiduoklių. Labiausiai žinomas iš jų yra vyro apnuogintu torsu ir baltomis kelnėmis vaiduoklis, kuris praeina kiaurai sieną ir po to išnyksta ore.

Niekas nežino, kas buvo šis vyras. Tai gali būti vienas iš tūkstančių darbuotojų, kurie patarnavo didikams Kensingtono rūmuose per praėjusius amžius...