Paranormalūs laivai vaiduokliai

Legendos apie laivus vaiduoklius yra paplitusios visame pasaulyje. Paranormalūs laivai vaiduokliai manote, kad visos tokios istorijos atkeliavo iš gilios senovės, labai klystate. Pranešimų apie vagojančius vandenynus laivus vaiduoklius be įgulos gaunama ir mūsų dienomis.

„Ledi Lavibond“

(„Lady Lovibond“)

Garsiausias Anglijos vandenyse, netoli vadinamųjų Gudvino seklumų klaidžiojantis laivas vaiduoklis - tristiebė škuna „Lady Lovibond“, sudužusi 1748 m. vasario 13 dieną. Visi laive buvę žmonės nuskendo. Buvo manoma, kad nelaimė buvusi nulemta, mat laive buvo kapitono sužadėtinė, o pagal paplitusį jūreivių prietarą, moteris laive - nelaimės pranašas. Kas 50 metų „Lady Lovibond“ vasario 13 dieną pasirodo Gudvino seklumų rajone. Per pirmąjį laivo vaiduoklio pasirodymą 1798 m. jį, kaip pasakojama, matė mažiausia dviejų laivų įgulos. Vaiduoklis atrodė taip tikroviškai, kad vieno laivo kapitonas pamanė, jog jo laivas tuoj tuoj susidurs su škuna. „Lady Lovibond“ pasirodė ir 1848 bei 1898 metais, 1948 metais jo niekas negalėjo matyti dėl rūko.

„Skrajojantis Olandas“

(De Vliegende Hollander)

Tai garsiausias laivas vaiduoklis. Pagal legendą 1641 m. kapitonas Van der Dekenas plaukė iš Ost Indijos, o laive buvo jauna pora. Kapitonui patiko mergina, jis nužudė jos išrinktąjį ir jai pasipiršo, bet mergina iššoko į jūrą. Bandydamas apiplaukti Gerosios Vilties kyšulį, laivas pateko į stiprią audrą. Prietaringi jūreiviai siūlė pralaukti audrą kokioje nors įlankoje, bet kapitonas keletą nepatenkintųjų nušovė, o paskui prisiekė, kad niekas iš įgulos neišlips į krantą, kol jie neapiplauks kyšulio, net jei tam prireiks amžinybės. Tuo baisus piktžodžiautojas užtraukė savo laivui prakeiksmą. Dabar jis, nemirtingas, nepažeidžiamas, bet negalintis išlipti į krantą, yra pasmerktas iki pasaulio pabaigos klaidžioti pasaulio jūromis. Nors, pagal kai kurias versijas, jis turi šansą atgauti ramybę: kartą per dešimtmetį Van der Dekenas gali grįžti į krantą ir pamėginti rasti tą, kuri laisva valia sutiks tapti jo žmona.

„Marija Selestė“

(„Mary Celeste“)

„Marijos Selestės“ istorija yra, ko gera, paslaptingiausia laivybos istorijoje. Daugelis garsių rašytojų savo kūriniuose aprašė tai, kas, jų manymu, nutiko garsiajam laivui.

1872 m. lapkričio 10 d. brigantina „Marija Selestė“, statinėse gabenusi spiritą, išplaukė iš Niujorko į Genują. Brigantinos įgulą sudarė 8 žmonės, laive buvo kapitono žmona ir dukra. Laivas buvo rastas be įgulos 1872 m. gruodžio 4 dieną už 400 mylių nuo Gibraltaro sąsiaurio. Pagal paskutinį įrašą laivo žurnale laivas prieš 10 dienų pasuko į rytus, o buvo rastas plaukiantis į vakarus. Baldai kajutėse buvo savo vietose, lovos tvarkingai paklotos, drabužiai kabojo ant pakabų. Kajutkompanijoje viskas atrodė taip, tarsi žmonės būtų ką tik išėję. Ant pietų stalo buvo išdėliotos lėkštės, puodukai, peiliai ir šakutės. Prie iliuminatoriaus stovėjo siuvamoji su nebaigtu siuviniu. Ant grindų mėtėsi žaislai. Stalo stalčiuje buvo medinė, perlamutru inkrustuota dėžutė, kurioje, be brangenybių, buvo rastas storas banknotų pluoštas, taigi dėl to visiškai atpuola piratų užpuolimo versija. Keista ir tai, kad jūreiviai nepasiėmė pypkių, su kuriomis niekada nesiskirdavo. Brigantina buvo nutempta į Gibraltaro uostą, buvo pradėtas tyrimas, kuris užsitęsė 11 metų, bet taip nieko ir nebuvo išsiaiškinta.

„Marlborough“

Į paskutinį reisą išplaukusiame burlaivyje „Marlborough“ buvo 23 įgulos nariai ir keletas keleivių. Iš Naujosios Zelandijos vykdamas į Angliją burlaivis, prikrautas šaldytos avienos ir vilnos, 1890 m. dingo. Paskutinį kartą jis buvo pastebėtas Ramiajame vandenyne tarp įeigos į Magelano sąsiaurį ir Horno rago - rajone, kurį jūreiviai ne be priežasties vadina „laivų kapinėmis“. Buvo manoma, kad laivas sudužo į uolas. Be štai po 23 metų, 1913 metų spalį, netoli Ugnies žemės „Marlborough“ pasirodė vėl - laivas plaukė iškėlęs visas bures! Laivas atrodė neliestas, viskas buvo savo vietose, net įgula buvo ten, kur jai derėjo būti plaukiančiame laive, savo postuose. Skeletai buvo su skarmalais, kuriais virto jų drabužiai. Sargybos žurnalas buvo apaugęs samanomis ir įrašų nebebuvo įmanoma perskaityti. Skeletų rasta dešimčia mažiau negu žmonių prieš 23 metus. Dėl blogų orų buvo neįmanoma laivo vaiduoklio nuvilkti į uostą. „Marlborough“ daugiau niekas nematė, matyt, jis nuskendo per audrą.

„Kerol A.Diring“

(„Carrol A.Deering“)

Laivas, grįždamas iš Pietų Afrikos, 1921 m. plaukė pro Hateraso kyšulį (Šiaurės Karolina) ir užplaukė ant Daimond Šoulz seklumos, kur dažnai duždavo laivai. Kai atskubėjo pagalba, paaiškėjo, kad laivas tuščias. 11 žmonių įgula dingo. Nebuvo rasta navigacinės įrangos ir laivo žurnalo. Vėliau buvo nustatyta, kad šioje vietoje drauge su įgulomis dingo dar 9 laivai.

„Urang Medan“

(„Ourang Medan“)

1947 m. birželį buvo gautas signalas SOS iš Olandijos laivo „Ourang Medan“. Kartu su signalu buvo pasiųstas pranešimas: „Visi karininkai, taip pat kapitonas, guli negyvi šturmano kabinoje ir ant tiltelio“. Po to sekė neiššifruojama taškų ir brūkšnių serija. Iškart po jos dar vienas trumpas pranešimas: „Aš mirštu“. Po kelių valandų prie „Ourang Medan“ prisiartino laivas „Silver Star“. Keli įgulos nariai nusileido į olandų laivą. Pasirodė, kad anksčiau perduotas pranešimas buvo teisingas: visi įgulos nariai buvo negyvi. Ant kūnų neaptikta jokių prievartos žymių. Daugumos negyvėlių veidai buvo pasukti į saulę, atsimerkę ir išsižioję. Vėliau liudytojai matytą vaizdą apibūdino kaip siaubo išraišką, sustingusią negyvėlių veiduose. Laivo šuo taip pat buvo rastas negyvas. Laivo nepavyko nutempti į uostą: iš apatinių denių ėmė kilti dūmai, ir vėliau laivas sprogo su tokia jėga, kad korpusas iškilo virš vandens paviršiaus. Kas iš tiesų įvyko tą dieną, iki šiol lieka paslaptis. Pagal vieną iš versijų komanda buvusi nunuodyta: įgulos mirties priežastimi galėjo tapti arba gamtinės dujos, pakilusios iš jūros dugno, arba nežinomas krovinys, buvęs laive, galbūt cheminis arba biologinis ginklas. Be to, pasirodė, kad „Ourang Medan“ nebuvo užregistruotas nė viename Olandijos uoste.

„Iron Mountain“

Suprantama, kad laivas gali dingti arba nuskęsti bekraščiame vandenyne, bet kaip laivas be pėdsakų gali dingti upėje? 1872 m. birželį laivas „Iron Mountain“ iš Viksburgo Misisipės upe plaukė į Pitsburgą. Numatytu laiku jam neatplaukus, buvo išsiųstas vilkikas. Po kelių paieškos dienų laivas taip ir nebuvo rastas, o dalis krovinio plūduriavo vandenyje. Laivas tiesiog dingo.

„High Aim 6“

Viena iš paslaptingų mūsų laikų „jūrinių“ istorijų yra susijusi su Taivano laivu „High Aim 6“, kuris 2003 m. sausį buvo aptiktas be žmonių prie Australijos šiaurės vakarų pakrantės. Laivas išplaukė iš uosto 2002 m. pabaigoje. „High Aim 6“ triumai buvo pilni pašvinkusio tuno. Įgulos dingimą buvo bandoma aiškinti įvairiomis priežastimis: ją galėjo paimti į nelaisvę piratai, tačiau nepaliestas krovinys ir neapgadintas laivas tarsi paneigia šią versiją. Pasak meteorologų, orai šiame jūros rajone jau ilgai buvo palankūs, o paties laivo būklė gera. Patikrinus laivo inžinieriaus skambučius, tyrėjai padarė išvadą, kad įgula pakėlė maištą, o kapitonas buvo nužudytas. Kitų žinių apie laivo įgulos likimą ir jo šeimininką iki šiol nėra. Ir vargu ar atsiras.

„Bel Amica“

Italijos pakrantės apsaugos tarnyba tuščią škuną aptiko prie Sardinijos krantų 2006 m. Burlaivio kajutėse mėtėsi prancūziški jūrlapiai, Liuksemburgo vėliava, egiptietiško maisto likučiai ir lentos su pavadinimu „Bel Amica“. Italų pareigūnai nustatė, kad laivas nebuvo registruotas nė vienoje šalyje. Kadangi laivas per klaidą buvo palaikytas senoviniu, ši istorija sukėlė visuomenės susidomėjimą. Bet greitai paaiškėjo, kad tai - šiuolaikinė jachta, priklausanti žmogui iš Liuksemburgo, kuris neregistravo jos, tikriausiai norėdamas išvengti mokesčių.

„Kaz II“

Ir dar viena mįslinga istorija. 2007 m. netoli Australijos krantų buvo rastas tuščias katamaranas „Kaz II“. Kai jis buvo aptiktas, varikliai dar veikė, o kajutėje gulėjo įjungtas nešiojamasis kompiuteris. Trijų „Kaz“ gyventojų taip niekas ir nerado. Pagal oficialią versiją vienas iš trijų jūrų keliautojų nuėjo žvejoti, neišsilaikė ir įkrito į jūrą. Antrasis šoko į vandenį jo gelbėti. Trečiasis, pamatęs, kad draugams reikia pagalbos, įjungė variklį ir nuėjo nuleisti burės, rėja trenkė jam per nugarą ir jis taip pat įkrito į vandenį, ten visi trys ir žuvo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“