Garlaivio „RMS Niagara“ paslaptis

Garlaivis „RMS Niagara“ - dviejų kaminų britų okeaninis laineris, nuskendęs Antrojo pasaulinio karo metais. Šis keleivinis laivas tapo žinomas dėl to, kad žūties metu jame buvo didžiulis aukso luitų krovinys. Iki šiol nepavyko iškelti visą auksą.

Garlaivio „RMS Niagara“ paslaptis

Garlaivis „RMS Niagara“ buvo pastatytas bendrovės „John Brown&Company“ laivų statykloje Klaidbenke (Clydebank) Škotijoje. Laivas į vandenį buvo nuleistas 1912 metų rugpjūčio 7 dieną. Keleivinio garlaivio vandentalpa buvo 13415 tonų, jo ilgis - 165,5 m, plotis - 20,2 m. Garlaivis nesunkiai išvystydavo 18 mazgų greitį. Juo galėjo plaukti 290 1-os klasės keleivių, 223 2-os klasės keleiviai ir 1191 3-ios klasės keleivis. Laineris priklausė Naujosios Zelandijos bendrovei „Union Steamship Company“ ir buvo laikomas vienu geriausiu ir pačiu didžiausiu, plaukiojančiu Australija - Šiaurės Amerika linija. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui garlaivis „RMS Niagara“ ir toliau plaukiojo maršrutu Oklandas - Suva - Vankuveris. (paranormal.lt).

1940 m. birželio 19 dieną, anksti ryte keleivinis laivas, netrukus po to, kai išplaukė iš Oklando uosto, pasuko link Vankuverio. Tačiau į paskirties tašką laivas neatvyko, nes užplaukė ant vienos iš 228 kontaktinių minų, kurias į jūrą išmetė vokiečių minininkas „Orionas“ - vienintelis laivas, kuris karo pradžioje veikė Ramiajame vandenyne. Katastrofa įvyko už 30 mylių nuo Vangarojos (Whangaroa) įlankos, esančios į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos Šiaurinės salos. Per didelę skylę žemiau vaterlinijos į garlaivį ėmė plūsti vanduo, laivas ėmė greitai grimzti ir po kelių minučių dingo po vandeniu. Laimei, ekipažas sugebėjo nuleisti gelbėjimo valtis, kuriomis išsigelbėjo visi garlaiviu plaukę žmonės.

Kartu su garlaiviu į dugną nugrimzdo ir ypač vertingas krovinys, priklausantis Anglijos bankui - apie 590 aukso luitų, kurie garlaiviu turėjo būti nugabenti į Kanadą. Auksas buvo skirtas sumokėti JAV už karinius krovinius. Siekiant užtikrinti slaptumą laivas nebuvo apdraustas.

Praėjus vos kelioms dienoms po laivo žūties Velingtone slapta buvo įkurtas sindikatas, kurio veiklos tikslas buvo iškelti vertingąjį krovinį. Vadovauti darbams buvo paskirtas australų kapitonas Viljamsas, kuris turėjo surasti nuskendusį laivą ir bet kokiu būdu iškelti auksą. Skubiai buvo atlikta nedidelio seno pakrantės garlaivio „Claymore“, stovėjusio Oklendo prieplaukoje, rekonstrukcija. Nedidelis „Claymore“ laivas buvo pastatytas 1902 metais ir svėrė 260 tonų. Jau 1940 metų gruodžio mėnesį garlaivis išplaukė į keleivinio laivo žūties rajoną. Gelbėjimo laivu buvo gabenama australų inžinieriaus specialiai sukonstruota giliavandenė kamera, kurioje turėjo dirbti du patys geriausi Australijoje narai broliai Džonas ir Viljamas Džonstonai. 16-os kvadratinių mylių zona jūroje buvo pažymėta plūdurais, o garlaivis ėmė tirti dugną, plaukdamas lygiagrečiai ir dugnu traukdamas tralą. Jau kitos dienos viduryje laivo tralas už kažko užsikabino. Vieta buvo pažymėta plūduru, tačiau toliau pratęsti darbus nepavyko: prasidėjo audra, todėl paieškų grupei teko grįžti į Vangarojos įlanką. Kai audra nurimo, giliavandene kamera nusileido vienas naras. Netrukus buvo aptikta dar viena mina, kurią nukenksmino atplaukęs tralininkas. Tik po to garlaivis „Claymore“ galėjo tęsti nuskendusio laivo paieškas.

1941 m. sausio 31 dieną tralas vėl už kažko užsikabino. Kai buvo pakeltas į dugną nuleistas rankinis lotas, ant jo buvo matyti švieži dažų pėdsakai. Dabar jau niekas nebeabejojo, kad tai buvo keleivinis garlaivis. Netrukus nusileidęs naras įsitikino, kad ant dugno, pasviręs 70 laipsnių ant kairiojo borto, guli garlaivis „RMS Niagara“. Lotas parodė 133,5 metro gylį. Praėjus kelioms dienoms, kai dugne esantis dumblas vėl nusėdo, laineris vėl buvo detaliai apžiūrėtas ir padarytas maketas iš kartono, atkartojantis laivo padėtį dugne. Tam, kad pasiekti patalpą su auksu, teko susprogdinti laivo bortą ir du denius. Nuskendusio laivo borte buvo padaryta maždaug 20 m2 dydžio skylė. Po kelių sprogdinimų naras kameroje sugebėjo priartėti prie aukso. Tačiau brangusis krovinys vis dar buvo patikimai uždarytas storomis plieno durimis. Paskutinius atsargiu kryptiniu sprogimu duris pavyko išmušti. 1941 metų spalio 5 dieną giliavandeniu aparatu į paviršių buvo iškeltos plieninės durys. Vėliau kapitonas Viljamas šias duris pastatė savo kabinete Melburne, kur jos priminė apie povandeninę ekspediciją.

Spalio 13 dieną jūreiviai iškėlė pirmąją dėžę su aukso lydiniais. Pradėjo virti darbas. Per 39 dienas buvo rasti 552 luitai, jie buvo pakrauti į garlaivį „Claymore“. Tačiau tolesnės paieškos nedavė jokių rezultatų. Kažkur apačioje, 133 metrų gylyje liko 38 aukso luitai.

Kaip skelbiama laivo nuskendusio koordinatės: ilguma 35°51'50" platuma 174°56'38".