Kaip padirbinėjami maisto produktai

Maisto pramonė, iš visko sprendžiant, niekad nesiliaus mūsų stebinti savo išradingumu, ypač kai kalba užeina apie falsifikuotų produktų kūrimą. Štai keli faktai šia tema.

Didžioji dalis medaus, sojų padažo ir prieskonių parduotuvėse – falsifikacija

Dauguma medaus rinkos dalyvių visame pasaulyje perka abejotinos kokybės medų iš Kinijos. Kinų medus, kaip taisyklė, smarkiai filtruotas – tai daroma dėl to, kad galima būtų užmaskuoti jo kilmę. Vadinasi, gautos substancijos tikru medumi vadinti jau nebegalima.

Sojų padažas irgi dažniausiai būna falsifikuotas, nors, atrodytų, pati soja yra pakankamai prieinama žaliava. Esmė čia slypi tame, kad tikro sojų padažo gamybos procesas pernelyg ilgai trunka ir reikalauja pernelyg daug darbo sąnaudų. Dėl to dauguma gamintojų nutarė persiorientuoti į greitai pagaminamą imitaciją, kurios gamyba užtrunka tris dienas, o gautas produktas išsilaiko nepalyginamai ilgiau.

Blogiausia situacija su šafranu. Tai anaiptol nepigus malonumas, ne veltui jis vadinamas prieskonių karaliumi. Už kilogramą tikro šafrano teks pakloti apie 20 000 dolerių. Įspūdinga suma, turint galvoje, kad dauguma gamintojų, tvirtinančių, kad parduoda išimtinai aukščiausios rūšies prieskonius, realybėje įdeda į kiekvieną pakuotę viso labo 10% tikro šafrano. Visa kita – nieko nekainuojantys susmulkinti augalai.

Specialių klijų pagalba iš mėsos atraižų galima sulipdyti puikų ir apetitišką steiką

Substancija, kuri suklijuoja mėsos gabalėlius, vadinama transglutaminoze, o paprasčiau – tiesiog mėsos klijais. Šis fermentas leidžia madingiems virėjams priduoti jau gatavam mėsos patiekalui ar krabų kotletui kokią nors įmantrią formą.

Tačiau kur kas mažiau patraukliai atrodo kitas „klijų“ panaudojimo būdas. Stambiuose mėsos fabrikuose visada lieka begalė gabalėlių ir atraižų, kurie tinka nebent gyvūnams šerti. O dėka klijų, taupūs verslininkai gali bet kokias atliekas suklijuoti į vieną gabalą ir išvengti finansinių nuostolių. Paprastam vartotojui atskirti tokią mozaiką nuo normalaus mėsos gabalo labai sudėtinga.

Lašišos dažomos rožine spalva

Tikroji lašišos spalva – blyškiai pilka. Dabar gi ji dažniausiai auginama dirbtinėse sąlygose, fermose, kur toji nelaiminga žuvis neturi natūralių pašarų ir gyvena tokioje ankštumoje, kad praktiškai negali judėti.

Kad šitokiai žuvienai būtų suteikta maloni rausva spalva, gamintojai, kaip nesunku atspėti, prifarširuoja ją specialiais dažančiais preparatais. Šios piliulės, skirtos lašišoms, nudažo mėsą netgi skirtingais atspalviais – viskas priklauso nuo žuvininkystės įmonių savininkų skonio.

Šiandien fermose išauginama apie 95% Atlanto lašišų ir praktiškai visos jos – dažytos.

Italų mafija padirbinėja alyvų aliejų

Skamba, žinoma, keistokai, tačiau alyvų aliejaus falsifikavimas – vienas iš pelningiausių italų mafijos užsiėmimų. Pajamas iš aliejaus galima sulyginti su pelnais, gautais už prekybą narkotikais. Paprastiems vartotojams tai reiškia, kad didžioji dalis aliejaus rinkoje yra arba labai stipriai atskiesta, arba sumaišyta su pigesne žaliava, arba yra visiška imitacija.

Tas aliejus, kuris šiandien parduodamas kaip aukštos kokybės alyvų aliejus, mažiausiai 80 procentų atvejų yra mišinys iš pigių augalinių aliejų iš Tuniso, Maroko, Graikijos ir Ispanijos. Jokios ypatingos naudos iš tokio produkto, žinoma, negauname. Bent jau ne daugiau naudos, nei iš įprasto saulėgrąžų aliejaus. Įdomiausia, kad žmonės taip priprato prie falsifikato skonio, jog dabar tikras grynas produktas neretai palaikomas padirbiniu.

Plastike bei maiste esantys moteriški hormonai ir vyrų sveikata

Mokslininkai tvirtina, kad nutukimo epidemija vyrų tarpe išprovokuota, galbūt, moteriško lytinio hormono estrogeno. Ekspertai mano, kad šis hormonas taip pat tapo galima priežastimi, dėl kurios fiksuojamas spermatozoidų koncentracijos mažėjimo (oligozoospermija) pas vyrus fenomenas Vakarų šalyse. Jie tvirtina, kad vyrai išsivysčiusiose šalyse palaipsniui feminizuojasi, kadangi kontaktuoja su produktais, turinčiais moteriškų lytinių hormonų.

Cheminiai junginiai, aptikti kai kuriuose plastikiniuose gaminiuose, įskaitant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius iš polivilnilchlorido, o taip pat maisto produktuose su soja, gali sukelti efektą, analogišką tam, kurį sukelia estrogenas.

Tyrimo autoriai atrado, kad Vakarų šalyse nutukimo vyrų tarpe lygis gerokai artimesnis analogiškam moterų rodikliui nei besivystančiose šalyse, kur moterų nutukimas žymiai dažnesnis

Džeimsas Grantamas iš Adelaidės universiteto sugretino vyrų ir moterų nutukimo lygio rodiklius įvairiose šalyse, atsižvelgdamas į ekonominio išsivystymo rodiklius, tokius kaip bendrasis produktas, kad išsiaiškintų gyvenimo lygio įtaką nutukimui. Jis aptiko, kad skirtingai nei besivystančiose šalyse, kur antsvoris labiau būdingas moterims, nutukimo lygių santykis tarp lyčių išsivysčiusiose šalyse yra visiškai kitas.

„Hormonų skatinamas kūno masės didėjimas pas moteris pasireiškia labiau. Tačiau tokiose šalyse kaip JAV, daugumoje Europos šalių ir Australijoje vyrų nutukimo lygis artėja prie moteriško lygio, o kai kuriose Vakarų šalyse netgi viršija jį“ – teigia tyrimo autorius.

Savaime suprantama, kad nesubalansuota dieta – labai svarbus faktorius, tačiau mokslininkai iškėlė hipotezę, kad problema slypi ne tik dideliame maisto kaloringume. Vienas iš tyrimo bendraautorių profesorius Macejus Henebergas pridūrė, kad prieš tai jau buvo nustatyta, jog estrogeno įtaka kūno masės didėjimui nulemta fakto, kad estrogenas apsunkina skydliaukės darbą. Ši liauka atsakinga už hormonų, reguliuojančių metabolizmą, gamybą ir jeigu jos veikla blokuojama, medžiagų apykaita organizme sulėtėja, o tai ir sukelia kūno masės didėjimą. Profesorius Henebergas pridūrė, kad sojos produktuose esama taip vadinamo ksenoestrogeno – medžiagos, kuri imituoja estrogeno poveikį. Jis teigia: „Mums kelia nerimą tai, kad šalyse, kuriose aktyviai naudojami dietiniai produktai iš sojos, tokiose maip JAV, galimas vyrų feminizacijos didėjimas“.

Be to, tarp vyrų tose šalyse galimas dirbtinio nutukimo pagal moterišką tipą atvejų gausėjimas. Mikroevoliuciniai pokyčiai Vakaruose, kurie kelia nerimą mokslininkams, gali pažeisti balansą tarp testosterono ir estrogeno vyrų organizmuose.

Be viso kito, šiuo dalyku galima paaiškinti daugybę nerimą keliančių duomenų apie spermatozoidų koncentracijos pas vyrus išsivysčiusiose šalyse, mažėjimą.

Nors, žinoma, kad geriau galima būtų suprasti vyrų feminizacijos priežastis ir padaryti galutines išvadas, būtina atlikti tolimesnius tyrimus.

Išvertė: versijos.lt