Kodėl žmonės klaidžioja „klaidžiose vietose“?

"Klaidžiomis vietomis" liaudyje vadinamos anomalios zonos, kuriose gali bet kas įvykti. Pirmiausia - visiška dezorientacija erdvėje. Tokių anomalių zonų dydis yra nuo 100-200 m iki 1-5 km. Į gamtą retai iškeliaujantiems miestiečiams klaidžiojimas, pavyzdžiui, miške, yra visiškai natūralus dalykas - orientyrų nėra, medžiai panašūs, be to, daugumos žmonių žingsnis viena koja (dažniausiai dešine) yra keliais centimetrais trumpesnis už žingsnį kita koja, dėl to žmogus, neturintis kryptį nurodančio orientyro, eina ne tiesiai, o pradeda sukti 3-4 km skersmens ratus.

Daugelis legendų apie nelabąją jėgą, bandančią „supainioti“ keliautoją, susijusios su šia organizmo ypatybe. Daugelis, tačiau ne visos. (Pasaulio naujienos kitaip... paranormal.lt)

Pamiškėje esančių kaimų gyventojai, labiau įpratę vaikščioti po mišką, orientacijos netenka žymiai rečiau, ir tai įvyksta, dažniausiai, tikrai „klaidžiose vietose“, apie kurias gerai žino aplinkiniai gyventojai.

Reikia pažymėti, kad tokiose vietose neretai yra pastebimi NSO ir vyksta įvairūs anomalūs reiškiniai.

Nemažai klaidžių vietų yra Rusijoje. Vien Pamaskvėje yra žinoma apie tokias vietas Zacharove netoli Golycino, Naujajame Bite (Čechovo rajonas), taip pat netoli Kutuaro prie Dubnos. Daugelis žmonių yra pastebėję, kad klaidžiose vietose auga kraujalakė (Sanguisorba) - erškėtinių šeimos augalas.

Sava klaidi vieta yra Tuchanės kaime Tverės srityje. Ši anomali zona yra vadinama Sandovo trikampiu. Žmonės gali ištisomis paromis vaikščioti ratu, klaidžiodami tiesiog tarp „trijų pušų“. Sandovo trikampyje neveikia kompasas ir kiti prietaisai, dažnai sustoja laikrodžiai.

Klaidžioje vietoje, esančioje Bogatovo rajone Samaros srityje taip pat vyksta neįprasti dalykai. Galima ištisas valandas vaikščioti nedideliame plote. Senbuviai pasakoja, kad vieną naktį šiose vietose „sudrebėjo žemė, kalvos ėmė šokti, o iš dangaus nukrito uodeguota žvaigždė“.

Kitą dieną pakraštyje buvo aptiktas didelis ežeras, užpildytas šaltinio vandeniu. Po kiek laiko ežero centre susiformavo sala. Ją supa trys vandens žiedai, šalia kurių dažnai kyla „klajojantys gaisrai“. Naktimis virš salos esantis dangus nušvinta sidabro spalva.

Liaudies folklore pasakojama, kad klaidžiose vietose gali gyventi vaiduokliai - neramios miške mirusių ir pagal apeigas nepalaidotų žmonių sielos, taip pat savižudžių, nekaltai nužudytųjų ar mūšyje žuvusių kareivių sielos.

Dažnai galima išgirsti pasakojimus apie tai, kad Miškinis mėgsta žaisti su žmonėmis, versdamas juos ištisas valandas klaidžioti tarp „trijų pušų“. Kad taip neatsitiktų, miške, kuris yra Miškinio valdos, reikia elgtis pagarbiai. Jeigu vis tik Miškinis pradėjo jus painioti, reikia nusirengti viršutinius rūbus, juos išversti ir vėl apsirengti išverstus. Jeigu įmanoma, taip pat reikia sukeisti avalynę vietomis. Miškinis tuomet jus palaikys savu ir paleis iš spąstų.

Pasakojimų apie klaidžias vietas galima išgirsti beveik kiekviename kaime. Kaip galima paaiškinti, jog tam tikrose vietose netgi patyręs žmogus ima klaidžioti?

Lengviausia yra manyti, kad „klaidžių vietų“ „burtai“ yra susiję su vietovės pobūdžiu. Kaip pavyzdį galima pateikti rajoną, kurį aptiko anomalių zonų tyrinėtojai iš Kalugos. Tai tankiai suaugęs miškas arba, kaip yra Usadjės ir Bokovo kaimų, esančių ant Okos upės kranto, mažai pramintas takelis, dar einantis per tankų krūmyną. Ir šis takas išsišakoja, todėl net vietiniai gyventojai dažnai maišo, kuriuo takeliu eiti.

Gali būti, kad kai kuriais atvejais „vaiduoklių“ pasirodymas susijęs su magnetinio lauko anomalijomis. Dabar jau yra įrodyta, kad kiekvienas žmogus turi savo „magnetinį kompasą“, esantį prie nosies pagrindo (kitais duomenimis - galvos smegenų žievėje).

Miesto gyventojams „magnetinis pojūtis“ pasireiškia, geriausiu atveju, pasąmonės lygyje, laukinių genčių atstovai juo naudojasi visiškai sąmoningai, o prie miško gyvenantys žmonės užima tarpinę padėtį: dažnai naudojasi savo gamtiniu „kompasu“, patys to nesuvokdami.

O gal „klaidžios vietos“ susidaro dėl geležies rūdos, kurios klodai, esantys po žeme, neturi pramoninės reikšmės?