Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Gegužės » 7

„Lietaus skausmas", arba kaip mus veikia oro sąlygos

Vis mažiau žmonių šaiposi iš tų, kuriems prieš oro pokyčius maudžia sąnarius, skauda galvą ar būna prislėgta nuotaika. Pasirodo, šis fenomenas - METEOROPATIJA -šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta, tačiau mokslininkai dar ne iki galo suprato, kodėl taip vyksta.

Ne tik seni ir lėtinėmis ligomis sergantys, bet ir gerokai jaunesni žmonės prieš staigius temperatūros ar atmosferos slėgio pasikeitimus jaučia diskomfortą. Asmenys, kuriems būdingas meteojautrumas ar meteopriklausomybė - skausminga (patologinė) reakcija į meteorologinius reiškinius, - faktiškai yra tarsi gyvas barometras: jie neretai sugeba nuspėti oro pokyčius anksčiau, nei apie tai praneša meteorologinės tarnybos.

Pastaruoju metu mokslininkai ėmėsi rimtai tyrinėti oro sąlygų keliamus skausmus ir meteoropatiją. Jie stengiasi išsiaiškinti, kaip stipriai mūsų gera psichinė ir fizinė būklė priklauso nuo įvairių meteo-elementų. Naujausi tyrimai ragina manyti, kad dėl meteoropatijos simptomų kaltos būna ne tik blogos oro sąlygos, - minėtų simptomų priežastys taip pat susijusios ir su daugeliu šiuolaikinių žmonių įpročių, o tai iš dalies paaiškina vis didėjantį šio fenomeno plitimą visuomenėje.

Lietaus skausmas, meteoropatija, temperatūra, oras, sveikata

Hipokratas tai žinojo

Žmonės buvo pastebėję ryšius tarp oro pokyčių ir skausmų jau bent nuo antikos laikų. „Medicinos tėvu“ vadintas senovės graikų gydytojas Hipokratas buvo pirmasis, kuris apie tai rašė savo knygoje „Apie orus, vandenis ir vietoves“, maždaug 400 m. pr. Kr. „Kiekvienas, kuris nori tinkamai parinkti vaistą, turėtų turėti omenyje tai: pirma, atsižvelgti į metų laikus ir tai, kokią įtaką kiekvienas iš jų daro, nes jie nėra vienodi, stipriai skiriasi jų keliamų pokyčių atžvilgiu. Ir dar vėjai, karšti ir šalti, ypač tie, kurie žinomi visose šalyse, be to, tie, kurie yra specifiniai kiekvienam regionui. Turime taip pat atsižvelgti į vandenų savybes, nes jie skiriasi vienas nuo kito skoniu ir poveikiu, taigi, labai skiriasi ir pagal savo savybes.“

Senovės tautos neabejojo, kad žmogus yra gamtos dalis, o jį veikia įvairios oro sąlygos. Šiais laikais kaimų gyventojai taip pat žino: kai kurmiai kelia kurmiarausius, o žvirbliai periasi smėlyje, bus lietaus. Tad kodėl žmogus taip pat negalėtų jausti, kad artėja blogi orai? Galų gale, esame biologinės būtybės, kurios Žemėje vystėsi tūkstančius metų. Ir, nepaisant technologijų pastangų mus atjungti nuo gamtos, vis dar esame pavaldūs jai, įskaitant ir oro sąlygas.

Nors ir trūksta mokslinių įrodymų apie žmonių meteojautrumą, be to, daugelis kritikų vadina šiuos simptomus nenormaliu įsivaizdavimu ar masine psichoze, tyrėjai kaupia vis daugiau liudijimų, kurie patvirtina meteoropatiją, o dalis mokslininkų net pripažįsta ją naujųjų laikų liga. Meteoropatija - žmogaus organizmo patologinė reakcija į meteorologinius reiškinius. Pavadinimas sudarytas iš graikų kalbos žodžių meteoron (atmosferos reiškinys; dangaus kūnas) ir pathos (liga, kančia, skausmas). Meteoropatija apima keletą simptomų ir kūno reakcijų, kurie pasireiškia dėl staigių oro pokyčių ar būna susiję su specialiomis meteorologinėmis sąlygomis: oro temperatūra ir drėgme, atmosferos slėgiu, lietumi, vėju, griaustiniu, magnetinėmis audromis, Saulės radiacija ir kt.

Nepastovi nuotaika ir kiti simptomai

Šiuo metu specialistai susitarę meteoropatiją skirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė (pagrindinė) meteoropatija paliečia sveikus žmones ir paprastai dėl oro pokyčių pasireiškia kaip nuotaikos svyravimas, nerimas, prislėgtumas, fizinis silpnumas,
nemiga ar skausmas. Meteoelemen-tai, kurie sukelia šiuos simptomus, kiekvienu individualiu atveju skiriasi, pradedant stipriais krituliais ar staigiu griaustiniu, baigiant siroku (stipriu šiltu pietų arba pietryčių vėju Viduržemio pajūrio šalyse, kuris pučia iš Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio dykumų). Dalis meteojautrių individų stipriau reaguoja į eilinius atmosferos frontus, kai keičiasi skirtingos oro masės, kiti - į oro drėgmę ir kritulius, dar kiti - į magnetines audras, susijusias su Saulės aktyvumo pokyčiais; visa tai yra subjektyvu. Be to, pagrindinė meteoropatija gali paveikti bet kurį asmenį - nuo vaikų iki senjorų, nors yra konstatuota, kad daugiausia nuo jos kenčia vidutinio amžiaus žmonės, ypač moterys.

Meteojautriems asmenims nepalankiausi būna staigūs orų pokyčiai, kurie susiję su ciklonu, kai keičiasi atmosferos slėgis.

Antrinė meteoropatija susijusi su tais asmenimis, kuriems dėl kokių nors ypatingų klimatinių sąlygų poveikio pablogėja esamos ligos simptomai. Paplitęs pavyzdys: artrozės ir galvos skausmų stiprėjimas didelės drėgmės sąlygomis. Beje, taip pat dažnai dėl meteoropatijos tarp sergančiųjų hipertenzija gali dar labiau padidėti kraujospūdis (ypatingos rizikos grupė - aukštą arterinį spaudimą turintys asmenys, kurių amžius 40-60 metų), gali paūmėti širdies ar plaučių ligos, uždegiminės bei degeneracinės raumenų-kaulų-sąnarių sistemos ligos. Ką jau kalbėti apie tokius seniai žinomus faktus, kad, pvz., karštis gali padidinti senyvų žmonių ir kūdikių mirštamumą vidutiniškai 30 proc., arba -griaustinis gali sukelti bronchų astmos epidemiją. Bet kuriuo atveju meteoropatija kartu su kokia nors sunkia sveikatos problema yra pavojingas - o gal net mirtinas - derinys.

Dalis tyrėjų išskiria dar ir trečią meteoropatijos formą, kuri susijusi tik su psichikos problemomis ir priskiriama prie sezoninių nuotaikos sutrikimų.

Šiuo atveju tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis (daugiausia dėl šviesos trūkumo) pasireiškia psichologiniai simptomai.

Debesys aplink priežastis nesisklaido

Vis didėjantis meteoropatijos išplitimas - skaičiuojama, kad tai patiria bent 30-50 proc. gyventojų, - paskatino atlikti mokslinius tyrimus siekiant atskleisti šio fenomeno priežastis. Deja, iki pat šios akimirkos įvairių oro sąlygų ir simptomų koreliacijos rezultatai gana prieštaringi, sunku apibrėžti svarbiausias tendencijas.

Tyrėjai pripažino, kad pusamžiams asmenims oro sąlygos veikia reumatinius skausmus.

Vieni pirmųjų, kurie savo dažnais nusiskundimais dėl šaltų ir drėgnų orų nukreipė medikų dėmesį į meteo-ropatiją, buvo pacientai, kurie serga reumatoidiniu artritu. 2004 metais tarptautiniame žurnale apie reumatines ligas buvo publikuotas Naujosios Zelandijos Midlmoro ligoninės (Middlemore Hospital) reumatologų komandos tyrimas apie oro sąlygų poveikį reumatologinėms ligoms. Apklausę 200 nuolatinių pacientų mokslininkai padarė išvadą: „74 proc. pacientų pranešė apie meteojautrumą, dažniausiai siedami savo simptomų pablogėjimą su drėgme ir žema oro temperatūra (atitinkamai 66 proc. ir 72 proc.). 70 proc. iš meteojautrių individų patirdavo skausmo paaštrėjimą prieš oro pokyčių dienas ir (ar) jomis. Meteojautrumo lygis tarp sergančiųjų įvairiomis reumatologinėmis ligomis buvo panašus, išskyrus tuos, kurie sirgo fibromialgija: jie visi informavo apie jautrumą oro sąlygoms.“1

Po to ispanų reumatologai ir mokslininkai atliko atvejų kontrolės tyrimą.


Labiausiai paplitę metereopatijos simptomai

  • Prislėgtumas, depresija
  • Galvos skausmas, migrena
  • Pykinimas, galvos svaigimas
  • Fiziškas silpnumas, mieguistumas, nuovargis
  • Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
  • Padidėjęs jautrumas sąnarių ir raumenų skausmams
  • Esamų ligų simptomų pablogėjimas
  • Nuotaikos svyravimas
  • Įtampa, nerimas, nervingumas
  • Pagreitėjusi širdies veikla
  • Pasunkėjęs koncentravimasis
  • Nemiga ir kiti miego sutrikimai
  • Sąnarių maudimas, skausmas, reumatinis karščiavimas
  • Fantominiai skausmai (klaidinantys pojūčiai senuose randuose, amputuotose galūnėse)
  • Padidėjęs dirglumas ir agresyvumas

Gydytojai apibendrino reumatologinių pacientų ligos paūmėjimų duomenis apie asmenis, kurie nuo 2004 iki 2007 metų kreipėsi dėl neatidėliotinos pagalbos į vieną Madrido ligoninę. Tokios pagalbos 306 kartus kreipėsi iš viso 245 pacientai. Autoriai priėjo prie išvados: „Tarp pacientų, kurių amžius 50-65 metų, ligos paūmėjimas buvo 16 proc. dažniau susijęs su žemesne vidutine oro temperatūra. Mūsų rezultatai patvirtino nuomonę, kad pusamžiams asmenims oro sąlygos veikia reumatinius skausmus.“2

Savo ruožtu inžinerijos mokslų daktaras Scottas Telferis iš JAV Vašingtono universiteto Ortopedijos ir sporto medicinos fakulteto (Department of Orthopaedics and Sports Medicine, University of Washington) prieš porą metų ryšį tarp raumenų-griaučių skausmų ir oro sąlygų vėl apvertė aukštyn kojomis. Jo komanda taikė įdomų metodą:

5 metus lygino vietinius meteorologinius duomenis iš 50-ies didžiausių JAV miestų su paieškomis internete apie kelių, klubų skausmus ir artritą. Tyrimas parodė, kad iš tikrųjų paieškų apie sąnarių skausmą ir artritą skaičius išaugdavo, kai oro temperatūra pakildavo nuo -5 °C iki +30 °C. Informacijos apie kelio skausmą daugiausia būdavo ieškoma, kai lauke būdavo apie +23 °C, o apie klubo skausmą - temperatūrai pakylant iki +28 °C. Savo ruožtu liūtys „atšaldydavo“ paieškų skaičių apie abiejų rūšių skausmą.

Dr. S. Telferis tvirtino: „Neradome jokio tiesioginio mechanizmo, siejančio aplinkos temperatūrą su skausmu. Mūsų nuomone, daug patikimesnis aiškinimas yra faktas, jog žmonės būna daug aktyvesni tomis dienomis, kai orai geri, todėl labiau tikėtina perkrova ir ūminės traumos, o tai ir skatina ieškoti internete su tuo susijusios informacijos.“3 Amerikiečių mokslininkai net daro prielaidą, kad drėgni ir šalti orai iš tikrųjų padeda sergantiesiems artritu, nes jie lieka patalpose ir daug nevaikšto.

Vieni tyrėjai mano, kad temperatūros ir drėgmės pokyčiai sukelia sąnarių audinio patinimą ar susitraukimą (o tai kelia skausmą), o kiti prieštarauja - žiemą, kai būna šalta ir drėgna, daugumai žmonių stinga vitamino D, o tai taip pat gali nuvesti prie sąnarių maudimo. Vieni teigia, kad dėl žemos temperatūros gali sutirštėti sinovinis skystis, kuris sutepa sąnarį, todėl šis pasidaro ne toks lankstus ir jautresnis skausmui, o kiti sako: blogu oru žmonėms skausmai gali sustiprėti todėl, kad jie tuomet būna ne tokie aktyvūs, o dėl to sąnariai gali pasidaryti mažiau lankstūs.

Taigi, klausimas apie sąnarių skausmą ir blogą orą vis dar lieka apgaubtas rūko.

Lietaus skausmas, meteoropatija, temperatūra, oras, sveikata

Saulės vėjas ir Žemės alergija

Tradiciškai yra susidarę taip, kad kone didžiausias baubas, dėl ko žmonės masiškai gali pajusti staigų sveikatos pablogėjimą, esti geomagnetinės audros - su Saulės aktyvumu susiję Žemės magnetinio lauko krypties ir stiprumo pokyčiai, o jie taip pat veikia ir vyksmus žmogaus organizme.

Ant Saulės paviršiaus kartkartėmis vyksta įvairaus intensyvumo blyksniai, kurių metu Saulės materijos dalelių greitis padidėja tiek, kad šios gali nugalėti Saulės traukos jėgą ir nuskrieti į Kosmosą. Šie Saulės materijos dalelių srautai vadinami Saulės vėju, o jis pasiekia Žemę per 1-5 dienas. Pasiekęs Žemę Saulės vėjas mūsų planetos magnetiniame lauke sukelia trumpalaikius pokyčius - magnetines audras, kurių stiprumas priklauso nuo Saulės blyksnio galingumo. Magnetinė audra dar vadinama Žemes alergija Saulės aktyvumui.

Pokyčiai ir sutrikimai Žemės geomag-netiniame lauke tiesiogiai atsispindi mūsų organizme, kadangi esame dalis visumos. Mūsų širdies ir Žemės geomag-netinio lauko žemų dažnių spinduliuotė ritmiškai pulsuoja vienoje amplitudėje - elektroencefalografo (EEG) matavimų duomenimis, tai sutampa su širdies alfa ritmu. Žmogaus audiniams ir organams patiems būdingas silpnas magnetinis laukas. Be to, visuose gyvuose organizmuose esama metalo turinčių baltymų, kurie atlieka tam tikro jutiklio funkciją gaudant išorinius magnetinius laukus. Bakterijoms šie baltymai padeda nustatyti savo buvimo vietą vandens terpėje, o paukščiams jie yra kaip kompasas. Jų randama taip pat ir keliose žmogaus smegenų srityse, o smegenys būna jautriausios magnetinio lauko poveikiui.

Mokslininkai dėl meteoropatijos ima kaltinti mūsų laikais itin paplitusį sėdimą gyvenimo būdą, stresą ir tendenciją leisti patalpose daugiau laiko nei lauke.

Žmonių reakcija į magnetinę audrą būna skirtinga. Maždaug pusė meteojautrių asmenų po pirmos stresinės reakcijos gali prisiderinti prie audrų. Tačiau esama ir tokių, kuriems simptomai pasireiškia jau porą dienų prieš Saulės materijai įsibraunant į Žemės magnetinį lauką, taigi, vienu metu su Saulės blyksniu.

Nepaisydami daugelio tyrimų, rodančių magnetinių audrų poveikį žmogaus organizmui, kritikai tvirtina: jos nekenkia sveikatai, nes Saulės spinduliuotė absorbuojama atmosferoje. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad su šiomis audromis juokauti nevalia.

Per 2014 metais atliktą tyrimą nustatytas ryšys tarp geomagnetinių audrų ir insulto rizikos. Tyrėjai analizavo per 23 metus Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje ligoninėse padarytus įrašus apie 11 453 pacientus, kurie patyrė insultą. Autoriai padarė išvadą, kad magnetinės audros buvo susijusios su 19 proc. didesne insulto rizika apskritai ir su 27 proc. didesne rizika asmenims, kurie jaunesni nei 65 metų, o stiprios magnetinės audros atveju šis skaičius išaugo net iki 52 proc. Pačias magnetines audras galima kaltinti tik dėl 3 proc. iš visų insulto atvejų, kurie įvyko per nagrinėtą laikotarpį, tačiau, turint omenyje, kad kasmet pasaulyje fiksuojama beveik 17 mln. insulto atvejų, tai galėtų būti sakytina apie beveik pusę milijono žmonių. Mokslininkai daro prielaidą, kad magnetiniai pokyčiai gali nepalankiai paveikti kraujospūdį, širdies veiklą, kraujo krešėjimą ar paros ritmą,- visi šie veiksniai gali pasirodyti lemtingi kalbant apie insulto riziką. Tyrimo autoriai mano: „Geomagnetinio aktyvumo efektas savaime yra nežymus, tačiau susijungęs su kitais rizikos veiksniais gali pasidaryti itin reiksmmgas."4

„Lietaus skausmas", arba kaip mus veikia oro sąlygos

Meteoelementų šalutinis poveikis

Yra tyrinėtas ir kitų meteoelementų poveikis sveikatai.

Atmosferos slėgis. Atmosfera - tai dujų pavidalo Žemės rutulio apvalkalas, kuris, veikiamas gravitacijos, savo svoriu nuolat daro įtaką Žemės paviršiui, sudarant atmosferos slėgį, kuris prilygsta 10 tonų į kvadratinį metrą. Iš oro pokyčių žmonės labiausiai jaučia kaip tik atmosferos slėgio svyravimus, dėl jų įtakos staigiai keičiasi ir kraujospūdis. Laikoma, kad žmogui tinkamiausias atmosferos slėgis yra apie 750 mm/Hg. Kiekvienas sumažėjimas 7-8 mm/Hg paros metu daro neigiamą poveikį savijautai.


Keturi orų tipai Latvijoje

Kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje) kasdienę orų prognozę papildo ir informacija apie medicininį orų tipų. Kaimyninėje Latvijoje šių tipų nustatymas - paveldas iš sovietmečio, kai veikė Kurortologijos mokslinių tyrimų laboratorija, kuri tyrinėjo oro sąlygų poveikį žmogaus sveikatai ir kūrė pacientams tinkamus profilaktikos ir reabilitacijos sprendimus. Tiesa, pirmą metodiką, kaip kurti biologines prognozes, įdiegė vokiečių mokslininkai XX amžiaus septintąjį dešimtmetį. Latvijoje skiriami 4 medicininiai orų tipai (1 - ypač palankus, 2 - palankus, 3 - nepalankus, 4 - ypač nepalankus), kuriuos sudarė medikai kartu su meteorologais, atsižvelgdami į vietines gamtos sąlygas (dėl jų iš esmės skiriasi įvairių šalių biologinės prognozės).

Meteojautriems asmenims nepalankiausi būna staigūs orų pokyčiai, kurie susiję su ciklonu (3-as tipas Latvijoje), kai gali svyruoti: atmosferos slėgis per 3 valandas nuo 3-4 milibarų (mb), oro temperatūra per parą - 10-20 °C, o santykinė drėgmė - iki 40 proc. Vėjas stipresnis nei 10 m/s. Tipiškas pavyzdys - drėgna vasaros kaitra, kai oro temperatūra viršija +25 °C. Vidutiniškai kartą per 5 metus galimas 4-as orų tipas, kuriam būdingi staigūs, šokinėjantys visų svarbiausių meteoelementų pokyčiai, taip pat stiprus, gūsingas vėjas, kurio greitis didesnis nei 13-18 m/s.


Atmosferos slėgio kritimas susijęs su ciklonu - už aplinkinį žemesnio atmosferos slėgio sritimi su mažiausiu atmosferos slėgiu centre. Vasarą jis paprastai atneša vėsius, drėgnus ir lietingus orus, žiemą - šiltus ir drėgnus. Kaimyninėje Latvijoje ciklonų aktyvumo metas yra anksti pavasarį, rudenį ir žiemą, ir, pasak kardiologų, kaip tik tuo metu tarp širdies ligomis ar hipertenzija sergančių asmenų dažnai konstatuojamos meteopatologinės reakcijos. Atmosferos slėgio pokyčiai visų pirma paveikia dujų apykaitą plaučiuose, t. y. deguonies tiekimą kraujui. Slėgiui mažėjant iš organizmo pašalinamas deguonis, ir prasideda deguonies badas. Slėgiui didėjant vyksta persisotinimas deguonimi. Abiem atvejais įmanomi kraujagyslių spazmai, kurie sukelia kraujo tiekimo sutrikimų, o todėl galimi hipertoninė krizė, miokardo infarktas ar insultas. Japonijoje neseniai net konstatuota, kad atmosferos slėgio padidėjimas susijęs ir su didesniu ūminio apendicito atvejų skaičiumi.

Oro temperatūra yra tas meteoveiksnys, kuris labiausiai veikia galvos skausmą, - temperatūrai kylant, dėl kiekvienų 5 laipsnių, stipraus galvos skausmo priepuolių rizika padidėjo 7,5 proc.

Oro drėgmė. Pvz., kaimyninėje Latvijoje vyraujanti didelė oro drėgmė (kai kri-tulių kiekis per metus viršija gebėjimą išgarinti) nėra tinkama sergantiesiems bronchų astma. Jiems palankiausias yra sausas klimatas ir padidėjęs atmosferos slėgis. Asmenims, kurie turi inkstų ar sąnarių problemų, didelė oro drėgmė gali sukelti simptomų, kurie primena peršalimą ar ligos paaštrėjimą.

Oro temperatūra. 2009 metais Bostone, JAV, buvo atliktas iki šiol plačiausio masto tyrimas apie galvos skausmo ryšį su oro sąlygomis. Tyrėjai apklausė 7000 pacientų. Paaiškėjo, kad oro temperatūra yra tas meteoveiksnys, kuris labiausiai veikia galvos skausmą, - temperatūrai kylant, dėl kiekvienų 5 laipsnių, stipraus galvos skausmo priepuolių rizika padidėjo 7,5 proc.6

Pavojingas gali būti ir oro temperatūros sumažėjimas. Kaip rodo britų tyrimas apie daugiau nei 84 tūkst. miokardo infarkto atvejų, bet kuriuo metų laiku temperatūrai sumažėjus vienu laipsniu, per kitas 28 dienas būna maždaug 200-ais širdies priepuolių daugiau nei vidutiniškai. Tyrimo autoriai aiškino: „Šaltyje kraujagyslės susitraukia ir išstumia vandenį iš kraujotakos. Kraujas sutirštėja, esama didesnės krešulių formavimosi rizikos, o tai padidina miokardo infarkto tikimybę.“7

Deguonies koncentracija ore. Šaltu metu deguonies koncentracija atmosferoje būna pakankama, bet ji sumažėja orams atšilus, o tada prasideda hipoksija - kai organizmo audiniams ir organams tiekiama per mažai deguonies. Dėl to kvėpavimo sistema, širdis ir kraujagyslės priverstos dirbti didesne apkrova. Tie, kurie turi problemų dėl šių organų veiklos, gali patirti deguonies trūkumą, o tai pasireiškia kaip nuovargis, mieguistumas, silpnumas, dusimas.

Šviesa ir elektromagnetinės bangos. Abu šie veiksniai atlieka svarbų vaidmenį homeostazei (organizmo gebėjimui išsaugoti savarankiškumą bet kuriame jo lygmenyje,

nepaisant išorinių aplinkos pokyčių, kurie veikia kūną) palaikyti, jie veikia hormonų koncentraciją (pvz., šviesa reguliuoja serotonino ir melatonino koncentracijas, kurie atsako už nuotaiką ir gerą miegą) ir organinių komponentų elektrostatinę pusiausvyrą.

Pasivaikščiojimai ir turkiška pirtis

Pastaruoju metu mokslininkai ima kaltinti dėl meteoropatijos taip pat mūsų laikais itin paplitusį sėdimą gyvenimo būdą, stresą ir tendenciją leisti patalpose daugiau laiko nei lauke. Žmonės vis labiau nutolsta nuo gamtos ir atitinkamai stipriau jaučia orų pokyčius. Oro sąlygų pakeisti negalime, tačiau galime pakeisti savo gyvenimo būdą, taip sumažindami oro sąlygų poveikį.

Vis dar galioja senas geras posakis, kad nėra blogų orų, o tik netinkama apranga. Reguliariai judėdami lauke, kur mus veikia ir šaltis, ir lietus, galime užgrūdinti organizmo gebėjimus prisiderinti prie orų pokyčių. Grūdintis puikiai padeda ir įvairios kontroliuojamos klimatinės sąlygos, pvz., pratintis prie didelės drėgmės -turkiška pirtis, prie karščių - sauna, prie šalčių - šaltas dušas. Visa tai padeda kūnui lavinti prisitaikymą prie staigių, esminių aplinkos pokyčių.

Iš tikrųjų bet kokie sveiki mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai taip pat bus naudingi ir meteoropatijos simptomams mažinti. Vis dėlto meteoropatiją sunku pripažinti liga, nes - galų gale - oro sąlygų pokyčiai yra netgi būtini mūsų imuninei sistemai, nes, prisitaikydamas prie naujų sąlygų, organizmas stiprėja.

Autorius: Inguna Mukane. Medžiaga parengta pagal straipsnį „ „Lietaus skausmas", arba kaip mus veikia oro sąlygos“ Ko gydytojai tau nepasako.

  1. Weather changes and pain in rheumatology patients. Iš: International Journal of Rheumatic Diseases, 2004-10-29 (internete: https://online-library.wiley. com/doi/abs/10.1111/j.1479-8077.2004.00099.x)
  2. Weather conditions may worsen symptoms in rheumatoid orthritis patients: The possible effect of temperoture Iš: Reumotologia Clinica, 2013-02-04 (internete: http://www.reumatologioclinica.org/index. php?p=revista&tipo=pdf-simple&pii=S16992S8X12002677)
  3. Local weather is associated with rates of online searches for musculo-skeletal pain symptoms. Iš: PLOS One, 2017-08-09 (internete: https:// journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0181266) Geomognetic storms can trigger stroke: evidence from 6 lorge population-based studies in Europe and Australasia. Iš: Stroke, 2014 m. birželis; 45(6):1639-45 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih. gov/pubmed/24757102)
  4. Association between climatic elements and acute appendicitis in Japan. Iš: Journal of Surgical Research, 2017-05-01 (internete: http://www.twmu.ac.ip/mobikids/'_pdfZsatoy2017.pdf)
  5. Severe Heodaches Associated With Higher Temperatures, Lower Barometric Pressures. Iš: Science Daily, 2009-03-10 (internete: https://www.sciencedaily.com/releases/2009/03/090309161951.htm)
  6. Short term effects of temperoture on rizik of myocardial mfarction in England and Wales: time series regression analysis of the Myocardial Ischaemia National Audit Project (MINAP) registry. Iš: BMJ, 2010-08-10 (internete: https://www.bmj.com/content/341/bmj.c3823)

Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar