Anglų kariškiai jau kelis dešimtmečius renka informaciją apie NSO

Didžiojoje Britanijoje išslaptinta eilinė dokumentikų, susijusių su “skraidančiomis lėkštėmis”, porcija. Iš šių dokumentų paaiškėjo, kad Antrojo pasaulinio karo metais nežinomas objektas lydėjo karališkųjų karinių oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą, grįžtantį iš Prancūzijos.

Trečdalis objektų - nežinia kas

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija (DBGM) jau ne pirmą kartą išslaptina dokumentus, susijusius su NSO. Su jais internete gali susipažinti visi norintys tai padaryti. Nelabai seniai buvo paviešinti dar 18 failų, kiekviename jų po 5 tūkstančius puslapių. Tai ir ataskaitos, ir pranešimai, ir ranka daryti piešiniai, ir gyventojų laiškai, netgi „nežemiškų“ temų svarstymo parlamente detalės. (paranormal.lt)

Informacijos gausa tiesiog šokiruoja: panašu į tai, kad vietiniai gyventojai tiesiog pamišę dėl „skraidančių lėkščių“, arba Didžioji Britanija iš tiesų tapo ateivių pamėgta vieta. Iš išslaptintų archyvų aiškėja: DBGM kiekvieną savaitę vidutiniškai gauna po vieną ataskaitą apie pastebėtą NSO. Nors kai kuriais metais, pavyzdžiui, 1996, ataskaitų būdavo po dvi per savaitę. Pagal statistiką maždaug trečdalis objektų taip ir liko neatpažintais. Kai kuriuos atvejus ekspertai nagrinėja iki šiol.

- 1957 metais valdžia taip susirūpino dėl visos serijos incidentų, susijusių su NSO, jog dėl šios priežasties netgi sušaukė Žvalgybos tarnybų suvienytąjį komitetą, - archyvinę medžiagą komentuoja daktaras Deividas Klarkas, Šefildo universiteto dėstytojas, ufologas. - Tačiau praėjus keliems dešimtmečiams DBGM, panašu, nustojo laikyti NSO grėsme nacionaliniam saugumui. Buvo pradėta stebėti, kaip tai paveikia visuomenę.

Jungtinės Tautos neptavirtino ateivių buvimo Žemėje

Tarp išslaptintų dokumentų galima aptikti gana keistų. Pavyzdžiui, vienas Lidso gyventojas 1990 metais vienoje lažybų kontoroje pastatė 17 svarų sterlingų santykiu 100:1, kad iki XX amžiaus pabaigos Žemėje bus aptikti ateiviai iš kitų planetų. Žaidėjas buvo visiškai įsitikinęs savo sėkme ir tikėjosi gauti 1700 svarų sterlingų.

Deja, bukmekerių kontora atsisakė žaidėjui išmokėti pinigus. Ji parašė tokį raštą: „Dabartiniu metu jūsų statymas negali būti laikomas laimėjusiu, nes Jungtinės Tautos - organizacija, kurią mes laikome patikimu šaltiniu, dar nepatvirtino ateivių egzistavimo fakto. Tačiau statyme yra frazė „iki 1999 metų gruodžio 31 dienos (įskaitytinai)“, todėl tuo atveju, jeigu iki nurodytos datos JT pateiks patvirtinimą apie Žemėje esančius ateivius, mes tikrai išmokėsime laimėjimą“.

J šio klausimo sprendimą buvo įtraukta ir gynybos ministerija. Vyras, pastatęs už ateivius, į šią instituciją persiuntė skundą, tvirtindamas, kad savo miesto centrinėje bibliotekoje rado 19 knygų, kuriose aprašomas garsusis Rosvelio incidentas, kai 1947 metų liepos mėnesį Naujosios Meksikos valstijoje, JAV sudužo ateivių skraidantis aparatas. Vyras teigė: „Aš pastačiau pinigus už faktą, o bukmekeriai bando prisidengti valstybine propaganda, kuri skleidžiama tam, kad visuomenėje nekiltų panika. Suprantu, jog tai yra būtina. Todėl nereikalauju, kad informacija apie mano statymą būtų paskelbta žiniasklaidos priemonėse. Tačiau man turi būti sumokėta lažybose laimėta suma“.

Vyro logika buvo geležinė: juk daugybė liudininkų matė ir ateivių skraidančius aparatus, ir juos pačius. Reiškia, lažybų kontora turi išmokėti laimėtą sumą. Tačiau 1999 metų liepos 23 dieną gynybos ministerijos parašytas laiškas skelbė: „Šiandien gynybos ministerija neturi jokių įrodymų, kad egzistuoja ateiviai. Tokiu būdu, mes palaikome nuomonę, kad už statymą lažybų kontora neprivalo nieko mokėti“.

Britų Rosvelis

1980 metų gruodžio mėnesį Rendšlemo miške (Rendlesham Forest), esančiame Safolko grafystėje, nutiko įvykis, kuris vėliau buvo pavadintas „britų Rosveliu“ - analogija į 1947 metų incidentą JAV.

Įdomiausia tai, kad šiame incidente dalyvavo ir JAV KOP atstovai. Jie tuo metu kaip tik buvo tame rajone. Kariškiai pastebėjo ryškias šviesas, kurios nusileido į mišką, esanti netoliese Vudbridžo (Woodbridge) Karališkųjų KOP bazės.

Trys budėtojai tvirtino, kad matė NSO miške. Vėliau jų nurodytoje vietoje ant žemės ir medžių buvo aptikti pėdsakai. Apylinkėse radiacijos lygis buvo žymiai didesnis už įprastinį.

Po dviejų dienų leitenantas Čarlzas Holtas ir dar keli JAV KOP atstovai informavo, jog virš miško vėl matė keistas šviesas.

Pirmą kartą informacija apie šį įvykį buvo išslaptinta 2001 metais. Tačiau dalis dokumentų vis dar neprieinami visuomenei.

Čia buvo žmonės Juodais rūbais

Velso kalnuose įvykusio įvykio liudininkais tapo paprasti žmonės -vietiniai gyventojai. Jie tvirtino, kad 1974 metų sausio 23 dieną išgirdo garsų pokštelėjimą. Po to „viskas ėmė drebėti“, o danguje pasirodė neįprastos šviesos. Nė vienas liudininkas neabejojo, kad sudužo skraidanti lėkštė - juk iš karto po šio įvykio rajoną ėmė šukuoti žmonės juodais rūbais.

Valdžia paskubėjo žmones nuraminti, jog tai buvo tik nestiprus žemės drebėjimas, kurį sukėlė nukritęs meteoritas. Tačiau ir šį kartą sąmokslo teorijų mėgėjai nustatė panašumus su Rosvelio incidentu JAV, kur atitinkamos institucijos, atseit, paslėpė
sudužusį skraidymo aparatą, o ateivių kūnus išgabeno į ypač įslaptintą laboratoriją.

Išslaptintuose dokumentuose taip pat galima aptikti pranešimus apie keistus garsinius smūgius ir skraidančio objekto kritimą Pik Distrikto (Peak District) kalvotame rajone Anglijos šiaurėje. Iš karto buvo organizuota gelbėjimo operacija, kurioje dalyvavo policija, kalnų gelbėtojai ir KOP. Tačiau jokių skraidančio aparato nuolaužų nepavyko aptikti. Po Karališkųjų KOP policijos tyrimo buvo paskelbta, kad nukrito arba kosminė šiukšlė, arba nedidelis meteoritas.

Daktaras Deividas Klarkas aiškina: „Iš šių dokumentų matyti, kad iki SSRS subyrėjimo 1991 metais KOP lėktuvai, gavus pavojaus signalą, vidutiniškai 200 kartų per metus būdavo pakeliami į orą radarų užfiksuotų neatpažintų objektų tyrimui. Dažniausiai tai būdavo sovietų žvalgybiniai lėktuvai“.

Įdomu tai, kad įrašų apie tokius įvykius nuo 1991 iki 1996 metų visiškai nėra. Tačiau per tą patį laikotarpį gynybos ministerija užregistravo beveik 1200 gyventojų pranešimų apie susitikimus su NSO. Vien tik 1996 metais buvo iš gyventojų gauta 600 pranešimų ir 343 laiškai bei 22 parlamento narių užklausos. Tačiau, greičiausiai, toks bumas paaiškinamas įvairių serialų, pavyzdžiui, „X failai“, populiarumu.

Tonis Bleras ir NSO

Pasirodo, praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Tonis Bleras tapo Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, jis buvo apklausiamas dėl NSO.

Vienas sąmokslo teorijos šalininkas (jo tapatybė neatskleidžiama) raštu pateikė pretenzijas, kurias 1997 metų birželio 27 dieną išsiuntė į premjero rezidenciją.

Kreipimesi į Blerą jis klausė: „Ar galite patvirtinti, kad ankstesnės Didžiosios Britanijos, SSRS, JAV ir Azijos šalių vyriausybės nuslėpė tiesą apie susitikimus su NSO / ateiviais? Ar galite patvirtinti tai, kad daugybė televizijos programų apie NSO / ateivius bei filmai, pavyzdžiui, „Nepriklausomybės diena“, „Marsas atakuoja“ ir „Vyrai juodais rūbais“, yra dalimi minėtų šalių vyriausybių strateginio plano, kuriuo stengiamasi paruošti gyventojus pripažinimui, jog iš tiesų buvo kontaktai su ateiviais ir (arba) keliautojais laike?“

Premjero rezidencijos atstovai šį laišką persiuntė į gynybos ministeriją, iš kurios buvo gautas standartinis atsakymas: neturime ateivių egzistavimo įrodymų.

NSO persekioja lėktuvus

Buvęs mokytojas, dabar jau pensininkas, Džonas Pauelas gyvena Karališkųjų KOP Linehemo bazės Viltšyre (RAF Lyneham in
Wiltshire) apylinkėse. Į bazę paprastai pristatomi britų karių, žuvusių karštuosiuose pasaulio rajonuose, kūnai. Vieną dieną buvęs mokytojas, stebėdamas besileidžiantį transporto lėktuvą „Hercules“, danguje pastebėjo sidabro spalvos diską.

- Gerai mačiau, kad diskas buvo metalinis, - pasakoja Pauelas, - nes nuo jo paviršiaus atsispindėjo saulės spinduliai.

Mokytojas pasiėmė fotoaparatą ir padarė keletą kadrų - viena nuotrauka buvo išspausdinta laikraštyje „Daily Mail“. į kadrą buvo patekęs ir lėktuvas, ir NSO.

- Niekuomet anksčiau netikėjau ateivių egzistavimu - pasakoja buvęs mokytojas, - ir maniau, kad NSO yra tik prasimanymai. Tačiau dabar mano požiūris pasikeitė. Nežinomas objektas ne paprasčiausiai skrido, o aiškiai sekė paskui lėktuvą.

Šį įvykį taip pat pakomentavo Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atstovas. Jo pareiškime buvo sakoma, kad tyrimas nebus atliekamas, nes objektas nekėlė grėsmės. Be to, nėra tokios praktikos tirti kiekvieną atvejį, apie kurį praneša liudininkai, nes nėra užduoties ištirti kiekvieno neatpažinto objekto kilmę.

Ufologinė sensacija: Čerčilis ir Eizenhaueris slėpė informaciją apie karo metais pastebėtus ateivius

Tarp daugybės išslaptintų dokumentų ekspertai rado tikrą lobį - paslaptingo incidento, į kurį buvo įtraukti Karališkųjų KOP pilotai, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ir JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris, kuris tuo metu vadovavo sąjungininkų armijai Europoje, tyrimo medžiagą.

Apie šią mįslingą istoriją tapo žinoma po to, kai į DBGM kreipėsi mokslininkas fizikas, kurio tapatybė neatskleidžiama. Jis pranešė, kad yra Vinstono Čerčilio asmens sargybinio anūkas (ir tai yra tiesa).

Senelis papasakojo tokį dalyką, kad baigiantis Antrajam pasauliniam karui Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas gavo informacijos apie žvalgybinio lėktuvo susitikimą su NSO. Didelis metalinis disko formos objektas iš Prancūzijos grįžtantį lėktuvą pasivijo netoliese Anglijos krantų. Iš pradžių objektas priartėjo, po to kyrį laiką skrido šalia tokiu pačiu greičiu, kaip ir lėktuvas. Vėliau nežinomas objektas staigiai padidino greitį ir dingo iš regėjimo lauko.

Asmens sargybinis dalyvavo, kai Čerčilis ir Eizenhaueris aptarė šį įvykį. Pasitarime dalyvavęs konsultantas paaiškino, kad tai negalėjo būti raketa, nes objektas atliko veiksmus, kokių raketa negali atlikti, - mažino ir didino greitį.

Taip ir nebuvo nustatyta, su kuo susitiko žvalgybinis lėktuvas. Čerčilis įsakė informaciją apie susitikimą su NSO įslaptinti 50-iai metų. Jo nuomone, ši informacija galėjo visuomenėje sukelti paniką. Praėjus nurodytam terminui sprendimą dėl informacijos tolimesnio įslaptinimo ar išslaptinimo turi priimti šalies ministras pirmininkas. Eizenhaueris sutiko su Čerčilio argumentais.

Mokslininkas paaiškino, kad jo senelis šią paslaptį saugojo iki 1973 metais. Tik prieš pat mirtį viską papasakojo savo dukrai. Pastaroji šią istoriją 1999 metais papasakojo savo sūnui, o šis kreipėsi į DBGM: gal yra kokių detalių? Ypač pilotų liudijimų. Gal yra objekto nuotraukų? Visai tai būtų verta ištirti moksliniu požiūriu.

Mokslininkui atsiųstame atsakyme buvo rašoma, kad visi dokumentai, susiję su NSO stebėjimu Antrojo pasaulinio karo metais, jau sunaikinti. Tokia praktika egzistavo iki 1967 metų - tokius dokumentus saugoti ne ilgiau kaip 5 metus.

Mokslininkas kreipėsi į gynybos ministeriją dar kartą ir pareiškė, kad turi būti išlikęs Čerčilio ir Eizenhauerio pokalbio protokolas. Tačiau vyro vėl laukė nusivylimas - iš ministerijos pranešė, kad tokių dokumentų nerasta.

Reiškia, ši istorija baigėsi be jokio rezultato. Lieka paslaptimi, ar fiziko senelis buvo teisus. Tačiau paaiškėjo viena aplinkybė: Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos gynybos ministerija gaudavo pranešimų apie NSO. Priešingu atveju kam būtų reikėję naikinti dokumentus?

Beje, dabar, greičiausiai, nepavyks sužinoti, kokį atsakymą gavo pats Čerčilis, 1952 metais pateikęs raš-tą gynybos ministerijai. Jame buvo rašoma: „Kokie čia paistalai apie „skraidančias lėkštes“? Ką tai gali reikšti? Kaip iš tiesų yra? Pateikite man ataskaitą bet kokiu jums patogiu metu“.

Yra žinoma tik tiek, kad iš karto po Čerčilio kreipimosi Didžiojoje Britanijoje buvo įkurtas žvalgybos padalinys DI55, kuris ėmė rinkti ir analizuoti iš karinių šaltinių gautą informaciją apie „skraidančias lėkštęs“.

Duomenų apie ankstesnius DI55 tyrimus nėra. Tačiau vienoje anksčiau išslaptintoje ataskaitoje, siejamoje su 1985-1995 metų periodu, rašoma: „Aiškinant NSO elgseną hipotezėmis apie nežemišką prigimtį reikia pripažinti, jog tam reikalingos jėgos, kol kas esančios už žmonijos pažinimo ribų ir prieštaraujančios fizikos dėsniams. Panašu, kad jiems žinoma apie antigravitaciją, jie naudojasi teleportacija, skraido aparatais su varikliais, veikiančiais ne reaktyvinės traukos principu, o naudojančiais žmonėms nežinomos kilmės jėgos laukus“.