Genetiškai modifikuoti produktai „Frankenšteino maistas”

Iki šiol mokslininkai negali pasakyti, ar genetiškai modifikuoti produktai pavojingi žmogui. Reikalingi rimti ir nepriklausomi tyrimai. Bet „Frankenšteino maistas” ypač pelningas galingoms kompanijoms, o rasti priemonių jį ištirti – labai sudėtinga.

Su šia problema susidūrė ir Rusijos mokslininkai, tarp jų ir Neurofiziologijos instituto mokslinė bendradarbė Irina Jermakova. Ji atliko keletą eksperimentų su žiurkėmis, bet užbaigti juos mokslininkei neleido – nutraukė finansavimą. Tačiau netgi tie rezultatai, kuriuos ji gavo, šokiravo ne tik ją pačią, bet ir viso pasaulio mokslininkus.

Apie šiuos sensacingus tyrimus Irina Jermakova papasakojo interviu žurnalistei Jekaterinai Pičuginai.

Kodėl genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai gali būti pavojingi?

Visų pirma intervencijos proceso metu gali mutuoti net tik įterpti genai, bet ir visas augalo genomas.

Antra, GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, todėl GM maistas gali sukelti toksikozę arba alergiją. Fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip po genetinių manipuliacijų atsiradę augalai žmonėms atima regėjimą, gali virsti realybe jau šiandien.

Trečia, metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, yra neištobulinti ir negarantuoja transgeninių augalų saugumo. Egzistuoja du plačiausiai naudojami metodai. Pirmasis – ląstelių apšaudymas volframo arba aukso dulkėmis, ant kurių užnešami transgenai. Šiuo atveju nežinoma, kiek naujų genų ir kuriose genomo vietose įsitvirtina.

Antrasis metodas (dažnesnis ir pavojingesnis) – genų įterpimas plazmidėmis, kurios paimtos iš vienos dirvožemio bakterijos. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad šeriant įvairius gyvūnus GM maistu šios plazmidės patenka į įvairių vidaus organų ląsteles. Prieš pradėdama savo tyrimus aš irgi dariau prielaidą, kad plazmidės iš GM augalų su maistu patenka į mūsų organizmą – kraują, skrandį, spermą ir t.t., sukeldamos fiziologinius pakitimus, mutacijas ir reprodukcinės funkcijos pažeidimus.

Jums buvo svarbu padaryti tyrimus būtent su gyvūnais?

Taip. Testais, kuriais dabar tiria GM augalus, nustatyti, ar jie pavojingi žmonėms – neįmanoma. Bet kada gyvūnai maitinami GM maistu, rezultatus pamatyti galima labai greitai, taip pat išsiaiškinti ar gyvūnas ims sirgti, ar pakinta jo reprodukcinės funkcijos, elgesys ir t.t.

O kodėl būtent žiurkės? Juk kai kurie mokslininkai dabar tvirtina, kad žiurkė ir žmogus – labai skirtingi organizmai.

Ne, tyrimai kaip tik parodė, kad žmonės genetiškai daug mažiau skiriasi, pavyzdžiui, nuo pelių, nei manyta anksčiau. Nors neturime uodegų, pagal organizmo sandarą ir biochemiją mes labai artimi žiurkėms. Žiurkė – labai patogus gyvūnas tyrimams – nereikli, nebrangi… Tiesa, mano darbų finansavimą labai greitai nutraukė. Kai tik aš pradėjau šiuos tyrimus, institutas patyrė labai didelį spaudimą iš GM produktų gamintojų lobistų. Man rekomendavo tuo neužsiiminėti. Net pavadinimo mūsų instituto, kuriame aš dirbau, vadovybė prašo neminėti interviu žurnalistams.

Kaip tas spaudimas pasireiškė?

Kaip man pasakė du akademikai, GM produktų lobistai kreipėsi į instituto prezidiumą, reikalaudami nutraukti tyrimus. Kadangi… dabar toks didelis transgeninių produktų srautas į rinką, kad nieko jau negalima padaryti ir nereikia gąsdinti žmonių. Jų pozicija tokia: nuodykitės, o mes stovėsime nuošaly.

Bet dabar tikriausiai bus viskas kitaip: Maskvos meras asmeniškai ėmėsi rūpintis lėšų skyrimu Jūsų eksperimentui pratęsti.

Lėšos jau skirtos, bet mūsų institutas nuo šios temos „atsižegnojo”. Dabar tyrimai bus tęsiami kituose institutuose ir atliksiu juos ne tik aš, bet ir kiti mokslininkai – dėkui Dievui, norinčiųjų atsirado. Tuo tarpu Nacionalinė genetinės saugos asociacija paskelbė apie rengiamą pirmąjį pasaulyje viešą eksperimentą. Labai svarbu visas reikalingas priemones surinkti iš nepriklausomų šaltinių, kad niekas negalėtų mūsų įtarti neobjektyvumu. Eksperimentas bus filmuojamas ir transliuojamas tiesioginiame eteryje, tuo jis primins dabar televizijose populiarius „realybės šou”.

Pinigai reikalingi tam, kad būtų paruošta patalpa, įrengtos videokameros, parengti žmonės.

Savo tyrimams aš jau išleidau visas asmenines santaupas, dar mane finansiškai parėmė viena moteris. Taip aš sugebėjau gauti rezultatus, apie kuriuos kalbama visame pasaulyje. Nuorodos į juos išspausdintos 40 000 interneto tinklalapių. Apie juos rašo Anglijoje, JAV, Australijoje ir kitose šalyse. Skaičiau pranešimus Japonijoje.

GM augalų poveikio gyviesiems organizmams tyrimas – milžiniška mokslinė problema, kurios biotechnologai, dėl didelio asmeninio suinteresuotumo, nėra pajėgūs išspręsti. Be to, tokius tyrimus turi atlikinėti mokslininkų kolektyvai, nepriklausomi nuo kompanijų, kuriančių genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), finansavimo.

Tai sudėtinga padaryti?

Ne. Bet, deja, vyksta kažkas nesuprantamo. Aš gavau labai daug laiškų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ir visi prisipažįsta, kad pas juos atlikti nepriklausomų tyrimų – neįmanoma. Pavyzdžiui, Austrijos mokslininkas parašė: „Aš numatau, kad gavusi tokius rezultatus, Jūs susidursite su Vakarų kompanijų interesais. Atsiras autoritetingų mokslininkų „kompetentinga” nuomonė, paneigsianti Jūsų tyrimus. Jūsų rezultatus ignoruos, Jums trukdys daryti naujus eksperimentus”.

Arba štai kolegės iš Australijos istorija. Ji kreipėsi į savo šalies vyriausybę, prašydama pakartoti mano eksperimentus su žiurkėmis. Po to pasipylė lavina užsakomųjų straipsnių, smerkiančių jos sumanymą, o pačią vyriausybę pradėjo spausti GM produktų lobistai.

Įdomų laišką gavau iš Olandijos. Pirmiausia jie man parašė: „Mes Jumis netikime”. Aš atsakiau: „Tai labai nemoksliška – tikėti arba netikėti. Jūs galite patikrinti”. Po kelių mėnesių vienas iš tų olandų parašė: „Nei aš, nei mano kolegos Anglijoje, nežino, kad kur nors būtų atlikti panašūs eksperimentai. To reikėjo tikėtis. Tyrimai atliekami iš anksto žinant rezultatus. Vienintelė saugi išeitis mokslininkams – užmerkti akis ir nematyti to, kas vyksta su GMO. Šiuos žmones valdo blogio jėgos. Tęskite savo darbus. Galbūt, mes vis dėlto pasieksime pergalę!”

Problema ta, kad tokiems tyrimams praktiškai neįmanoma gauti finansavimo. Bet netgi jeigu pavyksta juos atlikti, jų rezultatų neįmanoma publikuoti moksliniuose leidiniuose, tam, kad jie būtų pripažinti. Kompanijos atsisako duoti genetiškai modifikuotos medžiagos tyrimams ir mainais reikalauja visiškos eksperimentų kontrolės. Kai ūkininkai iš kompanijos perka genetiškai modifikuotas sėklas, jie pasirašo sutartį, kurioje numatyta, kad draudžiama tas sėklas atiduoti moksliniams tyrimams.

Beje, labai dažnai genetiškai modifikuotų augalų sėklos būna nedaigios, ir ūkininkai būna priversti jas vėl pirkti iš tų pačių kompanijų. Indijoje dėl to netgi padaugėjo savižudybių. Ūkininkams buvo parduodamos sumaišytos sėklos (tradicinės ir genetiškai modifikuotos). Jau po dvejų metų jie negalėdavo gauti derliaus: sėklos nedygo. Netgi normalūs augalai dėl kryžminimosi su genetiškai modifikuotais tapo nevaisingi. Esant tokiai situacijai, transgeninių sėklų kūrėjai gali sukelti badą bet kuriame pasaulio kampelyje, paprasčiausiai atsisakę parduoti GM sėklas tai šaliai.

Kadaise gigantiška GM kultūrų gamintoja kompanija „Monsanto” pareiškė, kad per 10-15 metų visos sėklos mūsų planetoje bus transgeninės.

Papasakokite apie savo eksperimentus plačiau.

Nieko naujo aš neišradau. Daugelyje GM produktų tikrinimo metodikų parašyta, kaip juos reikia tikrinti. Nors kai kurie GMO gamintojai ir atlieka tyrimus su žiurkėmis, maitina jas labai gudriai – pateles GM pašaru pradeda šerti tik po to, kai jos jau nėščios ir embrionai nuo neigiamo poveikio yra apsaugoti motinos organizmo. Tačiau jeigu žiurkes maitintume iki jų poravimosi ir tęstume tai iki kol motinos baigs maitinti savo jauniklius, neigiamo poveikio tikimybė labai išaugtų. Kompanijoms, kurios atlieka panašius eksperimentus, neigiami rezultatai nenaudingi. Turimais duomenimis, iš 500 mokslininkų, dirbančių biotechnologijų srityje Didžiojoje Britanijoje, 30 proc. buvo priversti pakeisti savo parodymus dėl jų tyrimų rėmėjų spaudimo.

…Aš atlikau keletą serijų eksperimentų. Daugiausia mes tyrėme fiziologinę būklę ir jauniklių mirtingumą pirmojoje ir antrojoje kartoje. Pirmame bloke mes tyrėme 30 patelių, kurias padalijome į 4 grupes. Pirmajai grupei kartu su įprastu maistu duodavome GM sojos miltų. Antros grupės žiurkėms su pašaru duodavome nemodifikuotos sojos. Trečią grupę šėrėme tik GM soja, o ketvirtoji grupė (kontrolinė) maitinosi įprastu pašaru be priedų.

Žiurkes aš maitinau iki poravimosi ir jų poravimosi metu, taip pat esant nėštumui ir laktacijos periodui. Iš viso gimė 221 jauniklis. Negatyvų rezultatą (aš nesitikėjau, kad viskas bus taip blogai!) mes gavome grupėje „GM soja”. Daugiau nei pusė žiurkiukų (51,6 proc.) iš pirmosios kartos mirė per pirmąsias tris savaites, likusios gyvos buvo 1,5-2 kartus mažesnės nei žiurkiukai iš kontrolinės grupės. Jie buvo nusilpę ir neišsivystę.

Įdomu tai, kad netgi grupėje „Paprasta soja” pasireiškė žiurkiukų svorio sumažėjimas, nors baltymingas pašaras turėtų duoti atvirkštinį rezultatą. Kuomet mes suporavome likusias gyvas žiurkes iš grupės „GM soja”, antros kartos palikuonių jau negavome. Kai kurias pateles iš grupės „GM soja” suporavus su sveikais patinais, palikuonių buvo, bet tik labai nusilpusių.

Kita serija eksperimentų mes tyrėme GM soja šertų žiurkių vidaus organų pakitimus. Rimtų patologinių pakitimų mes aptikome kepenyse (jos buvo kaip rėtis) ir patinų sėklidėse (jos pamėlynavo). Reikėjo dar ištirti širdį, smegenis, liaukas ir kitus organus, bet mes nesuspėjome. Aš netgi negalvojau, kad gauti rezultatai sukels tokią diskusijų audrą. Bet dar keisčiau, kad per pusantrų metų (nuo 2005) šių tyrimų taip niekas ir nepakartojo. Dabar aš atlikau naują seriją tyrimų, daugiausia už savo pinigus.

Rezultatai jau yra?

Duomenys dar apdorojami, tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad pirmojo eksperimento su žiurkėmis rezultatai pasitvirtino. Šie pakartotiniai tyrimai buvo reikalingi ir tam, kad būtų paneigta teorija, jog neigiamas poveikis atsirado dėl herbicidų, buvusių GM maiste. Manoma, kad transgeninėje sojoje, kuri atspari herbicidui (būtent tokią soją aš ir tyriau), pastarasis gali kauptis joje ir neigiamai paveikti embrionus. Todėl aš truputį pakeičiau žiurkių maitinimo schemą: maitinau GM soja tik likus dviem savaitėms iki žiurkių poravimosi ir 2-3 dienas poravimosi metu, o nėštumo ir laktacijos metu sojos nedaviau. Rezultatai buvo tokie pat, kaip ir anksčiau. Grupėje „GM soja” jauniklių mirtingumas buvo didesnis nei 50 proc. ir buvo labai daug neišsivysčiusių žiurkiukų.

Jūs nebijote atlikinėti tokius eksperimentus?

Manęs dažnai to klausia. O ką daryti? Kitos išeities nėra. Neužsiimti šia problema aš negaliu. Mes neįvertiname GMO pavojingumo ir jeigu dabar nežengsime ryžtingų žingsnių, rytoj jau bus per vėlu. Šiuo metu kelias tik vienas: tyrinėti, įrodinėti ir imtis žmonių ir gamtos apsaugos priemonių. Ir daryti tai reikia greičiau. Būsiu dėkinga visiems, kurie palaikys mano komandą pirmojo viešo eksperimento metu, tyrinėjant GM produktų poveikį žiurkėms.

Parengta pagal Jekaterinos Pičuginos straipsnį (“MK”, 2007 m. sausio 26 d.). Iš rusų kalbos vertė A. Gaidamavičius